Grifai išsisuko, o kariai atsistojo vienas prieš kitą. Jie buvo gražiai išpuošti ir juose tvyrojo nesibaigiantis uolumas.303.
Arkliai (pawang) su šonais (buvo puošti),
Drambliai buvo kieti.
Jie rėkė,
Ten buvo arkliai ir apsvaigę drambliai, papuošti šarvais. Buvo girdėti grifų klyksmas ir matyti vienas su kitu įsipainioję kariai.304.
Drambliai buvo priblokšti.
Skambėjo maži būgnai (tandūrai),
Gražūs jaunuoliai pasipuošė,
Ten buvo ramūs kaip jūra drambliai ir aidėjo trimitai, įspūdingai atrodė ilgarankiai kariai su nepakartojamu entuziazmu.305.
Kariai išsibarstė ir (mūšio laukas) tapo tuščias.
Niekada nekritę kariai pradėjo kristi ir taip pat atgavo kontrolę
Ir anksčiau atsakydavo į ha-ha-automobilį,
Iš visų keturių pusių vyko egoistiniai puolimai ir kariai liepsnojo kaip žarijos.306.
Kariai rūpinosi (savi),
Vihulai šaudydavo strėlėmis (Bisiyar).
Herojai šaukdavo,
Kariai išlaikė savo kontrolę ir ginklai ėmė slysti iš jų rankų kaip gyvatės.307.
ANOOP NARAAJ STANZA
Drambliai verkė, arkliai bėgo, kilo šurmulys (armijoje) su smūgiu į smūgį.
Arkliai pradėjo judėti ir riaumoti dramblys, iš visų keturių pusių kilo sumaištis, aidėjo muzikos instrumentai ir pasigirdo harmoningas strėlių svaidymo garsas.
Iš šviesiakojų arklių žaizdų tryško grynas (kraujas).
Arkliai varžėsi vienas su kitu greičiu ir iš žaizdų tryško grynas kraujas. Karo suirutėse šen bei ten išsibarstę dulkėse voliojasi lavonai.308.
Sklypai buvo išsibarstę toli ir plačiai. (Lotai) laikė rankas vienas kito kišenėse,
Dėl įstrigo kardo smūgių į juosmenis lavonai išsibarstė ir sunkiai besisukantys kariai dviašmeniu durklu ėmė daužyti lankus.
Jogai šaukdami ir paėmę kraują į rankas pradėjo jį gerti
Bhairvai patys klajojo lauke ir liepsnojo karo gaisrai.309.
Šakalai ir dideli grifai klaidžiojo mūšio lauke šen bei ten
Vampyrai suriko, o Baitalai (vaiduokliai) pakėlė skardų balsą.
Kai karių kardai susimušė (vienas su kitu), jų baltos juostelės spindėjo.
Kšatrijų (Ramo ir Lakšmano) rankose esantis durklas baltais kraštais buvo gerai įdėtas į rankas kaip žaibas tamsiuose debesyse.310.
Milžinai su ragais gėrė kraują ir valgė mėsą.
Joginiai su dubenimis gėrė kraują, o aitvarai valgė mėsą, dviašmenis ietis valdę kariai kovojo, šaukdami ant savo palydovų.
Jie griūdavo šaukdami ir nešdami skausmo svorį ant savo kūno.
Jie šaukė „žudyk, žudyk“ ir nešė savo ginklų naštą, kai kurie kariai buvo dievų miestuose (ty jie mirė), o kai kurie kapojo kitus karius.311.
(Warriors) laikė savo puslapį, apsipylė žaizdomis ir krito taip,
Kariai, svaidydami smūgius, klajojo apsvaigę kaip asketai, atliekantys askezes ir siūbuojantys veidus žemyn virš dūmų.
(Ant kurio) strėlės kraštas tekėjo, (jų) galūnės lūžo ir lūžo.
Teka rankos ir lūžo galūnės, kyla pergalės troškimo bangos ir krenta kapotas mėsa.312.
Aghori buvo sužavėti valgydami sužeistuosius, kurie buvo supjaustyti (Prasnam).
Atrodo, kad aghori (sadhus) mielai valgo susmulkintas galūnes, o sidos ir ravalpantai, mėsos ir kraujo rijėjai, atsisėdo laikydami pozas.
(Daugelis jų) gulėjo sulaužytomis galūnėmis ir burbėjo.
Šaukdami „žudyk, žudyk“ kariai krenta sulaužytomis galūnėmis ir dėl savo drąsos yra sveikinami.313.
Varpeliai, maži būgnai, fleitos,
Girdisi specialus garsas, trukdantis smūgiams į skydus, mišrus arfos, fleitos, būgno, virdulio-būgno ir kt. garsas sukuria siaubingą atmosferą.
(Iš ko) sklido gryni žodžiai (ir ginklo dūžiai) jo ritmo nesulaužė.
Mūšio lauke skamba gražūs garsai, iškeliantys ir įvairių ginklų smūgių melodijas, kai kur maldomis užsiėmę tarnai, kai kur savo kūrinius deklamuoja poetai.314.
Dhal dhal buvo žodis iš Dhal di Mar (malajų) ir kardai, naudojami mūšio lauke.
Girdisi kliudančių skydų garsas ir smogiančių kardų garsas, o aštrios strėlės, naikinančios daugybę žmonių, išleidžiamos.