Sri Dasam Granth

Puslapis - 392


ਤ੍ਯਾਗਿ ਗਏ ਨ ਲਈ ਇਨ ਕੀ ਸੁਧਿ ਹੋਤ ਕਛੂ ਮਨਿ ਮੋਹ ਤੁਹਾਰੇ ॥
tayaag ge na lee in kee sudh hot kachhoo man moh tuhaare |

���Visiškai nebendravote su šiais Brajos gyventojais

ਆਪ ਰਚੇ ਪੁਰ ਬਾਸਿਨ ਸੋ ਇਨ ਕੇ ਸਭ ਪ੍ਰੇਮ ਬਿਦਾ ਕਰਿ ਡਾਰੇ ॥
aap rache pur baasin so in ke sabh prem bidaa kar ddaare |

Ar tavo galvoje nekyla prisirišimas? Jūs pats buvote įsitraukęs į miesto gyventojus ir atsisakėte visų šių žmonių meilės

ਤਾ ਤੇ ਨ ਮਾਨ ਕਰੋ ਫਿਰਿ ਆਵਹੁ ਜੀਤਤ ਭੇ ਤੁਮ ਹੂੰ ਹਮ ਹਾਰੇ ॥
taa te na maan karo fir aavahu jeetat bhe tum hoon ham haare |

���O Krišna! dabar nesilaikyk

ਤਾ ਤੇ ਤਜੋ ਮਥੁਰਾ ਫਿਰਿ ਆਵਹੁ ਹੇ ਸਭ ਗਊਅਨ ਕੇ ਰਖਵਾਰੇ ॥੯੫੨॥
taa te tajo mathuraa fir aavahu he sabh gaooan ke rakhavaare |952|

Teisinga sakyti, kad tu laimėjai, o mes nugalėjome, Krišna, karvių gynėje! dabar palikite Mathurą ir vėl ateikite čia.���952.

ਸ੍ਯਾਮ ਚਿਤਾਰ ਕੈ ਸ੍ਯਾਮ ਕਹੈ ਮਨ ਮੈ ਸਭ ਗ੍ਵਾਰਨੀਯਾ ਦੁਖ ਪਾਵੈ ॥
sayaam chitaar kai sayaam kahai man mai sabh gvaaraneeyaa dukh paavai |

Prisimindamas Krišną, poetas sako, kad visos gopės kenčia

ਏਕ ਪਰੈ ਮੁਰਝਾਇ ਧਰਾ ਇਕ ਬਿਯੋਗ ਭਰੀ ਗੁਨ ਬਿਯੋਗ ਹੀ ਗਾਵੈ ॥
ek parai murajhaae dharaa ik biyog bharee gun biyog hee gaavai |

Žmogus, praradęs sąmonę, atsiskiria

ਕੋਊ ਕਹੈ ਜਦੁਰਾ ਮੁਖ ਤੇ ਸੁਨਿ ਸ੍ਰਉਨਨ ਬਾਤ ਤਹਾ ਏਊ ਧਾਵੈ ॥
koaoo kahai jaduraa mukh te sun sraunan baat tahaa eaoo dhaavai |

Kažkas iš burnos sako „O Krišna“ ir (kita gopi) tai išgirsta ausimis ir pabėga.

ਜਉ ਪਿਖਵੈ ਨ ਤਹਾ ਤਿਨ ਕੋ ਸੁ ਕਹੈ ਹਮ ਕੋ ਹਰਿ ਹਾਥਿ ਨ ਆਵੈ ॥੯੫੩॥
jau pikhavai na tahaa tin ko su kahai ham ko har haath na aavai |953|

Kažkas laksto šen ir ten, šaukdamas Krišnos vardą ir ausimis klausydamas jo judančių kojų garsų, o kai jo nemato, ji susirūpinusi sako, kad nepasiekia Krišnos.953.

ਗ੍ਵਾਰਨਿ ਬ੍ਯਾਕੁਲ ਚਿਤ ਭਈ ਹਰਿ ਕੇ ਨਹੀ ਆਵਨ ਕੀ ਸੁਧਿ ਪਾਈ ॥
gvaaran bayaakul chit bhee har ke nahee aavan kee sudh paaee |

Gopės labai nerimauja ir jos nenutuokia apie Krišnos atėjimą

ਬ੍ਯਾਕੁਲ ਹੋਇ ਗਈ ਚਿਤ ਮੈ ਬ੍ਰਿਖਭਾਨ ਸੁਤਾ ਮਨ ਮੈ ਮੁਰਝਾਈ ॥
bayaakul hoe gee chit mai brikhabhaan sutaa man mai murajhaaee |

Radha, būdamas dideliame kančia, tapo negyvas

ਜੋ ਬਿਰਥਾ ਮਨ ਬੀਚ ਹੁਤੀ ਸੋਊ ਊਧਵ ਕੇ ਤਿਹ ਪਾਸ ਸੁਨਾਈ ॥
jo birathaa man beech hutee soaoo aoodhav ke tih paas sunaaee |

Kokia buvo bloga savijauta, jis papasakojo Udhav pass.

ਸ੍ਯਾਮ ਨ ਆਵਤ ਹੈ ਤਿਹ ਤੇ ਅਤਿ ਹੀ ਦੁਖ ਭਯੋ ਬਰਨਿਯੋ ਨਹੀ ਜਾਈ ॥੯੫੪॥
sayaam na aavat hai tih te at hee dukh bhayo baraniyo nahee jaaee |954|

Kad ir kokią kančią ji turėjo mintyse, ji apie tai kalbėjo Udhavai ir pridūrė, kad Krišna neateina, o kančia buvo neapsakoma.954.

ਊਧਵ ਉਤਰ ਦੇਤ ਭਯੋ ਅਤਿ ਬਿਯੋਗ ਮਨੇ ਅਪਨੇ ਸੋਊ ਕੈ ਹੈ ॥
aoodhav utar det bhayo at biyog mane apane soaoo kai hai |

Udhava taip pat labai susirūpinęs, taip kalbėjo tarp gopių, kad

ਗ੍ਵਾਰਨਿ ਕੇ ਮਨ ਮਧਿ ਬਿਖੈ ਕਬਿ ਸ੍ਯਾਮ ਕਹੈ ਜੋਊ ਬਾਤ ਰੁਚੈ ਹੈ ॥
gvaaran ke man madh bikhai kab sayaam kahai joaoo baat ruchai hai |

Bebaimis Krišna susitiks su jais per kelias dienas

ਥੋਰੇ ਹੀ ਦ੍ਰਯੋਸਨ ਮੈ ਮਿਲਿ ਹੈ ਜਿਹ ਕੇ ਉਰ ਮੈ ਨ ਕਛੂ ਭ੍ਰਮ ਭੈ ਹੈ ॥
thore hee drayosan mai mil hai jih ke ur mai na kachhoo bhram bhai hai |

Tapk kaip jogas ir medituok apie jį

ਜੋਗਿਨ ਹੋਇ ਜਪੋ ਹਰਿ ਕੋ ਮੁਖ ਮਾਗਹੁਗੀ ਤੁਮ ਸੋ ਬਰੁ ਦੈ ਹੈ ॥੯੫੫॥
jogin hoe japo har ko mukh maagahugee tum so bar dai hai |955|

Jis suteiks jums bet kokios palaimos, kurios jo paprašysite.955.

ਉਨ ਦੈ ਇਮ ਊਧਵ ਗ੍ਯਾਨ ਚਲਿਯੋ ਚਲਿ ਕੈ ਜਸੁਧਾ ਪਤਿ ਪੈ ਸੋਊ ਆਯੋ ॥
aun dai im aoodhav gayaan chaliyo chal kai jasudhaa pat pai soaoo aayo |

Pakalbėjęs išminties žodžius su gopėmis, Udhava atėjo susitikti su Nandu

ਆਵਤ ਹੀ ਜਸੁਧਾ ਜਸੁਧਾ ਪਤਿ ਪਾਇਨ ਊਪਰ ਸੀਸ ਝੁਕਾਯੋ ॥
aavat hee jasudhaa jasudhaa pat paaein aoopar sees jhukaayo |

Ir Jašoda, ir Nandas nulenkė galvas prie jo kojų

ਸ੍ਯਾਮ ਹੀ ਸ੍ਯਾਮ ਸਦਾ ਕਹੀਯੋ ਕਹਿ ਕੈ ਇਹ ਮੋ ਪਹਿ ਕਾਨ੍ਰਹ ਪਠਾਯੋ ॥
sayaam hee sayaam sadaa kaheeyo keh kai ih mo peh kaanrah patthaayo |

Udhava jiems pasakė: „Krišna atsiuntė mane pas jus, kad paaiškinčiau, kaip prisiminti Viešpaties vardą.

ਯੌ ਕਹਿ ਕੈ ਰਥ ਪੈ ਚੜ ਕੈ ਰਥ ਕੋ ਮਥੁਰਾ ਹੀ ਕੀ ਓਰਿ ਚਲਾਯੋ ॥੯੫੬॥
yau keh kai rath pai charr kai rath ko mathuraa hee kee or chalaayo |956|

��� Sakydamas, kad Udhava užsėdo ant savo vežimo ir pajudėjo į Maturą.956.

ਊਧਵ ਬਾਚ ਕਾਨ੍ਰਹ ਜੂ ਸੋ ॥
aoodhav baach kaanrah joo so |

Udhavos kalba, skirta Krišnai:

ਸਵੈਯਾ ॥
savaiyaa |

SWAYYA

ਆਇ ਤਬੈ ਮਥੁਰਾ ਪੁਰ ਮੈ ਬਲਿਰਾਮ ਅਉ ਸ੍ਯਾਮ ਕੇ ਪਾਇ ਪਰਿਯੋ ॥
aae tabai mathuraa pur mai baliraam aau sayaam ke paae pariyo |

Tada (Udhavas) atvyko į Mathuros miestą ir krito prie Balaramos ir Krišnos kojų.

ਕਹਿਯੋ ਜੋ ਤੁਮ ਮੋ ਕਹਿ ਕੈ ਪਠਿਯੋ ਤਿਨ ਸੋ ਇਹ ਭਾਤਿ ਹੀ ਸੋ ਉਚਰਿਯੋ ॥
kahiyo jo tum mo keh kai patthiyo tin so ih bhaat hee so uchariyo |

Pasiekęs Mathurą, Udhava nusilenkė prie Krišnos ir Balramo kojų ir tarė: „O Krišna! kad ir ko prašėte manęs pasakyti, aš taip ir padariau