Demonai ateidavo vos tik užsigeidę namo
Patraukti ugnies garbinimo smilkalų (Havana), demonai ateidavo prie aukojimo duobės ir valgydavo Jajnos medžiagas, išplėšdami jas iš atlikėjo.62.
Tie, kurie plėšė yagya medžiagas, nebuvo valdomi išminčių.
Matydamas ugnies garbinimo medžiagų grobį ir jausdamasis bejėgis, didysis išminčius Višvamitra atėjo į Ajodhją su dideliu pykčiu.
(Višvamitra) atėjo pas karalių ir pasakė – duok man savo sūnų Ramą.
Priėjęs (Ayodhya) jis pasakė karaliui. ���Duok man savo sūnų Ramą kelioms dienoms, kitaip aš paversiu tave pelenais šioje vietoje.���63.
Matydamas Munišvaro pyktį, karalius Dašarata atidavė jam savo sūnų.
Įsivaizduodamas išminčiaus įniršį, karalius paprašė sūnaus jį palydėti, o išminčius, lydimas Ramo, nuėjo vėl pradėti Yajna.
O Rama! Klausyk, yra tolimas kelias ir artimas kelias,
Išminčius pasakė: „O Ramai! klausykite, yra du keliai, viename Yajna taškas yra toli, o kitame jis yra netoli, bet vėlesniame maršrute gyvena demonas, vardu Taraka, kuris žudo kelius.64.
(Ramas pasakė-) Kelias, kuris yra šalia ("rodyklė"), dabar eikite tuo keliu.
Ramas pasakė: „Eikime nedideliu atstumu, atsisakydami nerimo, šis demonų žudymo darbas yra dievų darbas.
(Jie) laimingai ėjo kelyje, tada atėjo pabaisa.
Jie pradėjo judėti tuo keliu ir tuo pačiu metu atėjo demonas ir kliudė takui, sakydamas: „Avinas! kaip elgsitės ir išgelbėsite save?���65.
Kai tik pamatė pabaisą, Rama sugriebė lanką ir strėlę
Pamatęs demonę Tarką, avinas laikė rankoje lanką ir strėles, o patraukęs karvę nuleido strėlę jai ant galvos.
Kai tik strėlė buvo pataikyta, didžiulio kūno (pabaisa) nukrito žemyn.
Nukentėjus strėlei, sunkus demono kūnas nukrito žemyn ir tokiu būdu jis nusidėjėlio galas pateko į Ramo rankas.66.
Tokiu būdu jį nužudę, jie sėdėjo (saugojo) yagya vietą.
Tokiu būdu, nužudžius demoną, kai buvo pradėtas Yajna, ten pasirodė du dideli demonai Marichas ir Subahu.
(Ką pamatę) visi išminčiai išsigando, bet užsispyręs Rama liko ten stovėti.
Juos pamatę visi išminčius pabėgo ir tik Ramas atkakliai stovėjo ir tų trijų karas buvo nuolat vedamas šešiolikos laikrodžių.67.
Rūpindamiesi (savo) šarvais ir ginklais, milžinai šaukdavosi žudyti.
Tvirtai laikydami rankas ir ginklus, demonai ėmė šaukti „žudyk, žudyk“; jie sugriebė už kirvių, lankų ir strėlių rankose.