Šudros karaliaus kalba:
O Brahmanai! Priešingu atveju aš tave nužudysiu šiandien.
Antraip paskandinsiu tave jūroje kartu su garbinimo medžiaga.
Arba nustokite aptarnauti Prachanda Devi,
„O brahmanai! išmesk šią garbinimo medžiagą į vandenį, kitaip aš tave šiandien užmušiu, atsisakyk deivės garbinimo, antraip sukaposiu tave į dvi dalis.“172.
Brahmano kalba, skirta karaliui:
(Tu nedvejodamas) perpjovei mane į dvi dalis, (bet aš nepaliksiu deivės tarnybos).
O Rajan! Klausyk, (aš) sakau tau tiesą.
Kodėl mano kūnas neturėtų būti suskaidytas į tūkstantį dalių?
„O karaliau! Sakau tau tiesą, tu gali mane padalyti į dvi dalis, bet aš negaliu nedvejodamas palikti garbinimo, nepaliksiu deivės kojų.“173.
Išgirdęs (šiuos) žodžius, Šudra (karalius) supyko
Tarsi Makračas (milžinas) būtų atėjęs ir įstojęs į karą.
(Jo) dvi akys kraujavo iš pykčio,
Išgirdęs šiuos žodžius, Šudros karalius užpuolė brahmaną kaip demonas Makrakša ant priešo, kraujas tryško iš abiejų į Jamą panašaus karaliaus akių.174.
Kvailys (karalius) pašaukė tarnus
Jis su dideliu pasididžiavimu ištarė žodžius, kad (paimk) jį ir nužudyk.
Tie baisūs klastingi budeliai (jį) ten nuvežė
Tas kvailas karalius pasikvietė savo tarnus ir pasakė: „Nužudyk šį brahmaną“. Tie tironai nusivedė jį į deivės šventyklą.175.
Jam buvo užrištos akys ir antsnukis.
(Tada) ranka ištraukė kardą ir ranka siūbavo.
Kai ugnis pradeda smogti,
Surišę tvarstį prieš akis ir surišę rankas, jie išėmė blizgantį kardą, kai ruošėsi smogti kardu, tada tas brahmanas prisiminė KAL (mirtį).176.
Kai brahmanas meditavo (apie senį žmogų) Čite
Tada atėjo Kal Purukhas ir davė jam daršano.