Pasiėmęs (jį) su savimi dvylikai metų.
Be jokios abejonės, name gims sūnus.
Jokio kito dalyko (ar prasmės) jame nėra. 10.
Mano, kad Muni yra puiki rasė
Ir niekada negalvok apie jį kaip apie neišnykstantį („binsa“).
Tokios moterys kaip Rambha (apachharos) buvo suvartotos
Bet (tas) prisiekęs asmuo nuo savo įžado nenukrypo. 11.
(Taigi) tu ir aš einame ten kartu
O kaip parsinešti šalavijų (namo) užlipus ant kojų.
Leisk jam miegoti su manimi dvylika metų
Ir nedvejodami įsigykite į namus sūnų. 12.
Išgirdęs žodžius, karalius atsistojo
Ir nuėjo į tą bandelę su karaliene.
Ten, kur sparnai lietė dangų.
(Ta bandelė) buvo labai baisi (kurios) neįmanoma aprašyti. 13.
Karalius nuėjo ten kartu su karaliene
Ir (nuėjo) pamatė tą išminčius.
Kartu su moterimi gulėjo jam prie kojų
Ir padarė šią mintį galvoje. 14.
Ką Šiva pasakė sapne,
Aš tai mačiau savo akimis.
Kaip parsinešti namo
Ir pasiimk su karaliene. 15.
Kai karalius krito jam po kojų
Munis karts nuo karto neatsimerkdavo.
Karalius skusdavosi galvą
Ir laikė jį dideliu išminčiumi. 16.
Kai karalius daug kartų krito,
Tada Munis atsimerkė.
Jis pasakė, kad už ką (darbo) atėjo
Ir dėl kokios priežasties atsivedėte moterį? 17.
Mes, Muni žmonės, esame miško gyventojai
Ir mes žinome tik vieno nemirtingojo vardą.
Kur gyvena karalius ir pavaldiniai (nežinome).
Esame pasinėrę į Viešpaties sultis. 18.
O Rajan! Kokia tai mūsų nuosavybė?
kurį (tu) mums parodysite.
Į niekieno namus neiname,
(Tik) mes medituojame Hari tik Ban. 19.
(Atsakyme Raja Muni pradėjo sakyti)
Prašau, eik į karaliaus namus ir pašalink mūsų pagrindines nuodėmes.
Prašau, pasilikite dvylika metų.
Tada eikite pačios bandelės keliu. 20.
Kai karalius daug maldavo,
Tada Rikhi atsakė taip:
Koks mūsų verslas jūsų namuose?
O Rajan! (Kodėl) vėl ir vėl laikote kojas. 21.
(Karalius atsakė) Pats Šiva mums papasakojo apie tave.