Katilai, karietos ir maži būgnai buvo grojami taip intensyviai, kad atrodė, kad ausų būgneliai plyšo.1985 m.
(Poetas) Shyam sako, kad vedybų metodas, parašytas Vedose, buvo atliktas abiejų (šalių).
Abiejų santuoka buvo iškilminga pagal Vedines apeigas ir buvo atliekamos sutuoktinių apeigos, judant aplink šventą ugnį, giedant mantras.
Įžymiems brahmanams buvo įteiktos didžiulės dovanos
Buvo pastatytas žavus altorius, bet niekas neatrodė tinkamas be Krišnos.1986 m.
Tada, pasiėmę kunigą, visi nuėjo garbinti deivės
Daug karių sekė juos savo vežimais
Rukmi, matydamas tokią didelę šlovę, ištarė šiuos žodžius
Matydamas tokią atmosferą, Rukmani brolis Rukmi pasakė: „Viešpatie! Man labai pasisekė, kad apsaugojote mano garbę.“ 1987 m.
ČAUPAI
Kai Rukmani nuėjo į tą šventyklą,
Kai Rukmani įėjo į šventyklą, ją labai sujaudino kančia
Jis verkė ir tarė deivei:
Ji verkdama maldavo Čandį, ar šis degtukas jai reikalingas.1988 m.
SWAYYA
Laikydamasi atokiau nuo savęs draugus, ji paėmė į ranką mažą durklą ir pasakė: „Aš nusižudysiu.
Aš labai tarnavau Chandi ir už šią paslaugą gavau šį atlygį
Siųsdamas sielas į Yamaraj'o namus, aukoju nuodėmę šioje šventovėje (šventykloje).
„Aš mirsiu ir ši vieta bus užteršta mano mirties, kitaip aš jai patiksiu dabar ir gausiu palaimę vesti iš jos Krišną.“ 1989 m.
Deivės kalba:
SWAYYA
Pamatęs jo būklę, pasirodė Jagat Mata, nusijuokė iš jo ir pasakė:
Pamačiusi ją tokioje sunkioje situacijoje, pasaulio motina apsidžiaugė ir pasakė jai: „Tu esi Krišnos žmona, tu neturėtum net šiek tiek dvilypumo.
Tai, kas yra Shishupal galvoje, nebus jam įdomu.
„Kad ir kas būtų Shishupal galvoje, to niekada neatsitiks, ir kad ir kas būtų jūsų galvoje, tai tikrai įvyks.“ 1990 m.
DOHRA
Gavusi šį palaiminimą iš Čandikos ir patenkinta, ji įsėdo į savo vežimą
Ir grįžo mintyse laikydamas Krišną draugu.1991 m.
SWAYYA
Ji važiuoja ant vežimo su Šri Krišna akyse.
Palaikydama Krišną mintyse, ji atsisėdo ant savo vežimo ir grįžo atgal ir, pamačiusi didelę priešų armiją, neištarė iš lūpų Krišnos vardo.
Tarp jų (priešų) atėjo Šri Krišna (ant Rukmani vežimo) ir taip pasakė: Oi! Aš tai imu.
Tuo pat metu Krišna priėjo ten ir jis sušuko Rukmani vardą ir pagavęs ją už rankos su tokia jėga įsodino į savo vežimą.1992 m.
Įsėdęs į Rukmanį į vežimą, taip visiems kariams pasakęs (sakė)
Paėmęs Rukmanį į savo vežimą, Krišna, girdint visiems kariams, ištarė: „Aš ją išvežu net Rukmi akyse,
„Ir kiekvienas, kuris turi įžūlumo, dabar gali ją išgelbėti kovodamas su manimi
Šiandien aš visus nužudysiu, bet nenukrypsiu nuo šios užduoties.“ 1993 m.
Išgirdę tokius jo žodžius, visi kariai atėjo su dideliu pykčiu.
Išgirdę šiuos Krišnos žodžius, jie visi įsiuto ir glostė rankas, iš didelio pykčio puolė ant jo.
Visi jie puolė Krišną grodami savo klarionetais, virduliais, mažais būgnais ir karo trimitais
O Krišna, paėmęs į rankas savo lanką ir strėles, akimirksniu nusiuntė juos į Jamos buveinę.1994 m.
Kariai, kurie niekada net nuo nieko neatsitraukė, atėjo prieš jį su pykčiu.
Nieko nebijoję kariai, grojantys būgnais ir skanduojantys karo dainas, atėjo prieš Krišną kaip Savano debesys.
Kai Krišna išleido savo strėles, jos negalėjo likti prieš jį nė akimirką
Kažkas dejuoja, gulėdamas ant žemės, o kažkas po mirties pasiekia Jamos buveinę.1995 m.
Pamatęs tokią (savo) kariuomenės būklę, Sišupala įsiuto ir pats atvyko į Nitrą (kariauti).
Matydamas tokią sunkią armijos padėtį, pats Šišupalas su dideliu įniršiu išėjo į priekį ir tarė Krišnai: „Nelaikyk manęs Jarasandu, kurį privertei pabėgti“.
Tai pasakęs, jis pritraukė lanką prie ausies ir iššovė strėlę.