„Visi mūsų žmonės padarė tam tikrų klaidų, bet dabar prašau išgelbėti mus nuo šios siaubingos ligos.“ (33)
Šacho sūnus pasakė:
Chaupaee
Jis papasakojo viską
Tada jis papasakojo visą istoriją, kurios žmonės atidžiai klausėsi.
Padovanojo jam kitą dukrą
Jie padovanojo jam kitą merginą ir įvairiais būdais gyrė (34).
Jis išlaisvino visą kaimą ir išgelbėjo (juos).
Tada Šacho sūnus emancipavo visą kaimą.
Jis vedė antrą kartą
Jis vedė antrą kartą ir išvyko į savo kaimą.(35)(1)
Šešiasdešimt aštuntasis parabolė apie palaimingus krikščionis Raja ir ministro pokalbis, užbaigtas palaiminimu. (68) (1220)
Dohira
Kažkada buvo puikus Radža, o Raj Kala buvo jo žmona.
Nieko panašaus į ją nebuvo; net dievas Indra ją sužavėjo.(l)
Tas Rani diena iš dienos mylėdavosi su vagimi.
Ji skambindavo jam į savo namus, o pati dažnai taip pat eidavo į jo gyvenamąją vietą (2).
Vieną dieną Raja, eidamas į jos namus, pamatė jį.
Jis smarkiai sumušė vagį ir liepė jį pakarti (3).
Kai tik skausmas jį sugnybdavo, jis atgaudavo sąmoningumą.
Tačiau po kelių įkvėpimų jis vėl netekdavo sąmonės (4).
Chaupaee
Kai karalienė tai išgirdo
Kai Rani tai išgirdo, ji iškart išbėgo jo pamatyti.
Kai jo kraujas pakilo
Kai išsiveržė kraujas ir atgavo sąmonę, jis pamatė moterį (5).
Tada karalienė kalbėjo su juo.
Tada ji pasakė: „Klausyk, vagi, aš tai sakau tau su meile,
Aš padarysiu viską, ką leisi (man).
„Kad aš negalėčiau gyventi. Be tavęs aš nusižudysiu.“ (6)
Tada vagis pasakė šiuos žodžius
Tada vagis prabilo: „Aš trokštu savo širdyje,
Pabučiuoti tave, kai mirsiu,
„Kad galėčiau tave pabučiuoti ir tada eiti pakarti“ (7)
Kai karalienė leido jam pabučiuoti
Kai Rani jį pabučiavo, iš nosies ištryško kraujo srovelė.
Tada vagiui buvo užčiaupta burna
Vagiui užčiaupė burna (su jėga), o Rani nosis buvo perpjauta.(8)
Dohira
Iš karto po bučinio jo siela pasitraukė į dangų.
(Rani) nosies pjūvis (gabalas) liko jo burnoje, ir Rani tapo beviltiška.(9)
Chaupaee
Nusipjovusi nosį Rani grįžo namo
Nupjauta nosis moteris grįžo namo.
Kad nukirpau nosį ir pasiūliau (kaip maistą) Šivai.
Ji pasakė Radžai, kad „nusipjoviau nosį, kad padovanočiau (Viešpats) Šivai, nes tai nepaprastai patiko (Viešpats) Šivai“.
Tada Šiva ištarė šiuos žodžius
Bet Šiva Dži kalbėjo taip: „Tavo nosis įkišta vagiui į burną“.