(Geltonais chalatais) jų susižavėjimo.(l3)
Tu su raudonais dantimis,
Sunaikink brahmanų nuogąstavimą.
Jūs įsikūnijote Nando namuose (kaip Krišna),
Nes buvai pilnas fakulteto.(14)
Tu vienas buvai Buda (pasirodė avataro pavidalu) Tu vienas įgavai žuvies pavidalą.
Jūs įsikūnijote į Kutchą ir išjudinote vandenyną.
Tu pats prisiimdamas Brahmino Parašuramo formą
Kadaise žemė buvo apsaugota nuo skėčių. 15.
Tu, įsikūnijęs kaip Nihaqlanki (Kalki),
Sutriuškino atstumtuosius.
O mano matriarche, apdovanok mane savo geranoriškumu,
Ir leiskite man elgtis taip, kaip aš išsirenku. (l6)
Savaiyya
Apsuptas chalatų, tu dievini galvą su rožiniu ir nešioji sunkų kardą.
Tavo siaubingai raudonos akys, apšviečiančios tavo kaktą, yra palankios.
Tavo kasos plevėsuoja, o dantys blizga.
Tavo viperiškos rankos šnairuoja liepsną.Ir visagalis Dievas yra tavo gynėjas.(17)
Blizgantys kaip saulė, drąsūs ir didingi kaip kalnai,
Radži, kurie buvo kupini ego ir skraidė išdidžiai,
Tie, kurie buvo lokių ir Bhairavų idealai,
Deivė Bhivani ir jos bendrininkai juos visus nukirto ir numetė ant žemės (18).
Tie, kuriems nerūpėjo šimtai tūkstančių (kovos) ginklų, Tie, kurie sunaikino šimtus tūkstančių drąsių priešų,
Jie su tvirtove kaip kūnais, kurie niekada nebuvo pralaimėję net (dievui) Indrai,
Jų kūnus galėjo suėsti grifai, bet jie niekada nepasitraukė iš karo lauko,
Juos nukirto Kali kardas, ir tokie radžai krito kovų aikštelėse. (19)
Tie, kurie turėjo didvyriškus kūnus, visada kildavo išdidūs.
Sulaukę entuziazmo, jie atėjo kovoti iš visų keturių pusių.
Tuos nepaneigiamus karius iš visur užliejo kaip dulkių audra.
Ir tie šaunūs čempionai, skraidantys įniršyje, patraukė karo link.(20)
Tie dulkėtų spalvų demonai, persmelkti dulkėmis, aštrūs kaip plienas, pabėgo.
Kūnai stambūs kaip juodi kalnai ir, pasipuošę geležiniais apsiaustais, buvo apsvaigę.
(Poetas sako:) „Tie įniršę demonai, pasiruošę pradėti kovą su Visagaliu Dievu, buvo nugriauti ant žemės.
Tai buvo tie, kurie anksčiau kaip liūtai riaumojo mūšio laukuose. „(22)
Aukščiausiu metu, kurio nebuvo galima numatyti, nematomas būgnas buvo sumuštas, kai pasirodė susisukę demonai,
Kurie buvo kupini arogancijos. Kurių kūnų nenumalšino net strėlės, sklindančios iš lankų,
Kai Visatos motina (Bhagauti) suirzusi pažvelgė žemyn, visiems tiems genialiems buvo nukirstos galvos ir nugriautos ant žemės.
Šakti sunaikino visus tuos, lotoso akimis, kurie nedrebėjo, bet išliko budrūs kaip liūtai (23).
Aukščiausiu metu, kurio nebuvo galima numatyti, nematomas būgnas buvo sumuštas, kai pasirodė susisukę demonai,
Kurie buvo kupini arogancijos. Kurių kūnų nenumalšino net strėlės, sklindančios iš lankų,
Kai Visatos motina (Bhagauti) suirzusi pažvelgė žemyn, visiems tiems genialiems buvo nukirstos galvos ir nugriautos ant žemės.
Šakti sunaikino visus tuos, lotoso akimis, kurie nedrebėjo, bet išliko budrūs kaip liūtai (23).
Šiame lemtingame kare šimtų ir tūkstančių didvyrių kūnai buvo supjaustyti į dvi dalis.
Dekoratyvinės girliandos buvo uždėtos aplink Šivą,
Kad ir kur eitų deivė Durga, priešai puolė ant kulnų su luošiais pasiteisinimais.
Šakti sunaikino visus tuos lotoso akimis, kurie nedrebėjo, bet išliko budrūs kaip liūtai.
Tokie herojai kaip Sunbh ir NiSunbh, kurie buvo neįveikiami, skrido įniršę.
Dėvėdami geležiniais apsiaustais, jie sujuosė kardus, lankus ir strėles, o rankose laikė skydus,