Devyniuose žemės žemynuose ir nebijojo dievo Indros,
Kovojo iki galo ir išvyko į savo dangiškąsias buveines (39).
Dohira
Aplink pradėjo klajoti raugančios raganos ir kaukiančios vaiduokliai.
Didvyriai nukirstomis galvomis vaikščiojo po laukus su kardais rankose.( 40)
Daugybė čempionų su nepridengtais kardais kovojo akis į akį,
Raidydamas ir kovodamas iki mirties, melsdamasis deivei Pasakai, nuriedėjo ant žemės (41).
Tas, kuris nemokėjo plaukti, kaip galėjo, be valties ir
Palaikyk savo vardą, plauki per jūrą?(42)
Kaip nebylys gali papasakoti šešias šastras, o luošas gali lipti
Į kalnus aklas mato, o kurčias girdi? (43)
Vaiko nėštumo metu, Raja ir patelės stebuklai yra nesuvokiami.
Su Tavo palaiminimu aš tai papasakojau, nors ir šiek tiek perdėtai.( 44)
Tikėdamas, kad Tu esi visur esantis, sakau, kad tai padariau
Turėdamas ribotą supratimą, stengiuosi nesijuokti. ( 45)
Pirmiausia, su atsidavimu gerbiamam fakultetui, pasakoju apie moteriškus stebuklus.
O, aistringas visuotinis meistriškumas, leisk man perteikti pasakojimo bangas per mano širdį (46).
Savaiyya
Iš šiaudelio Tu gali pakelti mano statusą iki Šumero kalvos ir nėra kito tokio geranoriško vargšams kaip Tu.
Niekas nėra toks atleistas kaip Tu.
Nedidelė paslauga Jums akimirksniu gausiai atlyginama.
Kal epochoje galima pasikliauti tik kardu, gebėjimu ir apsisprendimu (47).
Nemirtingi herojai buvo sunaikinti, o jų pasididžiavimo kupinos galvos numestos ant žemės.
Egocentrikas, kurio niekas kitas negalėjo nubausti, tu savo energingomis rankomis padarei nepasididžiavimą.
Indra vėl įsitvirtino valdyti Kūriniją ir atėjo laimė.
Tu dievini lanką ir nėra kito tokio puikaus herojaus kaip tu.(48)(1)
Šis palankus Čandi (deivės) chritas užbaigia pirmąjį chritorių palyginimą. Užbaigtas palaiminimas. (1) (48)
Dohira
Chitervati mieste gyveno Radža, vadinamas Chitar Singh.
Jis mėgavosi turtingų turtų gausa, turėjo daug materialinių gėrybių, vežimų, dramblių ir arklių (1).
Jis buvo apdovanotas gražiomis fizinėmis savybėmis
Dievų ir demonų sutuoktiniai, moterys sfinksai ir miesto fėjos buvo užburti (2).
Pasipuošusi fėja ruošėsi keliauti pas Indrę, dangiškąją radžų radžą,
Bet ji sustojo nuo tos Radžos regėjimo, kaip drugelis, pamačius gėlę.(3)
Arril
Pamačiusi Radža fėja buvo sužavėta.
Planavusi su juo susitikti, ji paskambino savo pasiuntiniui.
„Nesutikdama savo mylimojo apsinuodyčiau“, – pasakė ji
Messenger, „Arba aš stumčiau per save durklą“ (4)
Dohira
Pasiuntinys privertė Radža įsijausti į ją (fėją).
Ir, besidžiaugdamas būgnų dūžiais, Radža pasiėmė ją savo nuotaka.(5)
Fėja pagimdė gražų sūnų,
Kuris buvo toks galingas kaip Šiva ir aistringas kaip Kamdevas, Kupidonas.(6)
Radža daug metų turėjo malonumą mylėtis su Fėja,
Bet vieną dieną Fėja išskrido į Indros domeną.(7)
Be jos draugijos Radža labai nukentėjo, ir jis pasikvietė savo ministrus.
Jis paruošė jos paveikslus ir, norėdamas atsekti ją namuose bei užsienyje, demonstravo juos visur (8).