Dievai be galo apsidžiaugė danguje ir pradėjo lieti gėles
Nužudžius šį piktybinį demoną, baigėsi visos jų kančios.713.
Visi šventieji džiaugėsi demono, vardu Lavanas, sunaikinimu
Priešai buvo prislėgti,
Ir pabėgo, palikę miestą
Šatrughanas apsistojo Mathuros mieste.714.
Šatrughanas tapo Mathuros karaliumi
Sunaikinęs Lavaną, Šatrughanas valdė Mathurą ir visi ginklų savininkai palaimino jam gerus linkėjimus.
Iš tos vietos pasitraukė užkietėję nedorėliai.
Jis užbaigė visus tironus ir valdė Mathurą kaip Ramas valdydamas Avadą.715.
Šatrughanas, didvyrių naikintojas, sunaikino nedorėlius.
Sunaikinus tironą, visų krypčių žmonės sveikino Shatrughaną, jo šlovė gražiai pasklido visomis kryptimis
Ir nuėjo už Bindhyachal iki jūros.
Ir žmonės su dideliu užsidegimu sužinojo, kad demonas Lavanas buvo nužudytas.716.
Dabar prasideda aprašymas apie Sitos tremtį:
Tada atsitiko taip, o šiapus Ramas su meile pasakė Sitai:
Taip sakė Sita
Labai gražiai pasakė Rama
Padaryti gražų sodą, matant jo grožį
���Gali būti sukurtas miškas, kurį matant Nandano miško (dangaus) šviesumas pritemsta.���717.
Kai Dharma-Dham (Rama) išgirdo tokią Sitos kalbą
Klausantis Ramo, Dharmos buveinės, įsakymų, buvo sukurtas labai gražus sodas
Jame buvo įterpta begalė deimantų ir perlų
Tas sodas atrodė tarsi brangakmeniais ir deimantais išpuoštas ir prieš kurį Indrės miškas jautėsi drovus.718.
Joje atsirasdavo perlų ir deimantų stygos.
Taip jis buvo papuoštas brangakmeniais, vainikais ir deimantais, kuriuos visi dievai laikė antruoju dangumi.
Šri Ramas nuvedė Sitą į tą sodą.
Ramas Čanderis išvyko ten apsigyventi su Sita ir daugybe gražių moterų.719.
Toje pačioje nuostabioje vietoje buvo pastatyti rūmai (šventykla).
Ten buvo pastatyti gražūs rūmai, kur Ramas, Dharmos buveinė,
Ten vyko įvairios sporto šakos, atlaidai ir prabanga.
Naudodavo miegoti ir įvairiu metu mėgaudavosi įvairiais būdais.720.
Sita pastojo (tuo metu), (tai) girdejo visos moterys.
Kai kartais visos moterys išgirsdavo, kad Sita nėščia, tada Sita pasakė Ramui:
Aš ilgai praleidau sode, dabar išsiųskite mane.
���Pakankamai klajojau šiame miške, mano viešpatie, atsisveikink su manimi.721.
Šri Ramas pasiuntė Lachmaną kartu
Ramas atsiuntė Sitą kartu su Lakšmanu
Kur buvo didžiulės salos ir baisūs Tamalo sparnai,
Lakšmanas paliko ją Viharo miške, kur buvo teisėti saal ir tamal medžiai.722.
Pamačiusi Aparą Nirjan Baną, Sita žinojo
Atsidūrusi apleistame miške, Sita suprato, kad Ramas ją ištrėmė
(Iš karto) ji pradėjo verkti garsiu balsu ir nukrito (taip) be gyvybės,
Ten ji ėmė verkti lemtingu garsu stipriu balsu kaip į slaptąsias dalis strėle nušautas karys.723.
Balmik ausimis išgirdo Sitos Deen Bani
Išminčius Valmiki išgirdo šį balsą ir, palikęs tylą bei šaukdamas iš nuostabos, nuėjo link Sitos
Jis su Sita nuėjo pas save
Jis grįžo į savo namus kartu su Sita, protu, kalba ir veiksmais kartodamas Srugos vardą.724.