Kas kovojo kardo ašmenimis,
Jis buvo pasiskolintas akimirksniu.
Jie nepriklauso šiam pasauliui,
Greičiau jie į dangų patekdavo lipdami į lėktuvą. 345.
Kaip daug bėgiojančių sofų buvo sumušta,
Visi jie buvo įmesti į didįjį pragarą.
Tie, kurie paguldė savo gyvybę priešais,
Tuos vyrus ištiko daugybė nelaimių. 346.
Kiek jų permušė perkūnas ir strėlės
Ir daugelis krito ant žemės.
Daugelis puikių kovos vežimų važinėtojų nukrito ant žemės su surištomis strėlėmis (strėlių lankais),
Bet vis tiek (jie) turėjo tikslą. 347.
Daugelis herojų kariavo baisų karą.
Jie įnirtingai puolė vienas kitą.
Nagare, dhol ir damame žaidė
Ir visi (kariai) šaukė „nužudyk, žudyk“. 348.
Jie naudojo ginklus įvairiais būdais
Ir jie po vieną šaudė strėlėmis (į karių kūnus).
Jie nusilenkdami mėtė ietis
O kariai, kurie kovojo abiem rankomis, buvo žudomi su dideliu džiaugsmu. 349.
Kai kur buvo dramblių kamienai.
Kai kur gulėjo arklių, vežimų ir dramblių galvos.
Kai kur būriavosi karių bandos
Žuvo strėlėmis, ginklais ir patrankomis. 350.
Taip žuvo daug karių
Ir vienas po kito buvo nugalėta priešo kariuomenė.
Ten liūtas raitelis (Dulah Dei) supyko
Ir štai Maha Kala („Asidhuja“) nukrito su kardu. 351.
Kažkur karo lauke švietė kardai ir ietis.
(Atrodė) taip, lyg žuvys būtų surištos (ty įstrigusios) tinkle.
Liūtas raitelis (Dulah Dei) sunaikino priešus
Ir suplėšė milžinus į gabalus, lygius kurmiui. 352.
Kai kur buvo nupjautos (arklių) kanopos
O kai kur kariai buvo pasipuošę šarvais.
Kažkur bėgo kraujo srovelės.
(Atrodė taip) lyg fontanas bėgtų sode. 353.
Kai kur raganos gėrė kraują.
Kai kur grifai valgydavo mėsą iki soties.
Kai kur giedojo varnos.
Kai kur girti siūbavo vaiduokliai ir šmėklos. 354.
(Kažkur) vaiduoklių žmonos vaikščiodavo juokdamos
O kažkur dakaniai (raganos) plojo rankomis.
Kažkur Joganas juokėsi.
Kai kur vaiduoklių (bhootani) žmonos buvo pamišusios (klajojo).355.
Kažkur mūšio lauke paštininkai raugdavo
O kai kur grifai maitinosi mėsa.
Kai kur cypė ir juokėsi vaiduokliai ir vaiduokliai.
Kai kur rėkė vaiduokliai (vaiduokliai). 356.