Tebūna jūsų darbas suvaržytas nuo nuodėmės; tik tada žmonės vadins tave palaimintuoju.
Nanakai, Viešpats pažvelgs į tave savo malonės žvilgsniu, ir tu būsi keturis kartus palaimintas garbės. ||4||2||
Sorat'h, First Mehl, Chau-Thukay:
Sūnus brangus mamai ir tėčiui; jis yra išmintingas žentas savo uošviui.
Tėvas brangus sūnui ir dukrai, o brolis – labai brangus broliui.
Viešpaties įsakymu jis palieka savo namus ir išeina į lauką, ir akimirksniu viskas jam tampa svetima.
Savavališkas manmukas neprisimena Viešpaties Vardo, nedovanoja meilės ir neapvalo savo sąmonės; jo kūnas voliojasi dulkėse. ||1||
Protą guodžia Naamo Guodėjas.
Aš krentu prie Guru kojų – aš esu auka Jam; Jis davė man suprasti tikrąjį supratimą. ||Pauzė||
Protas yra sužavėtas netikra meile pasauliui; jis ginčijasi su nuolankiu Viešpaties tarnu.
Susižavėjęs Maya, naktį ir dieną, jis mato tik pasaulietišką kelią; Jis negieda Naamo ir, gerdamas nuodus, miršta.
Jis persmelktas ir sužavėtas žiaurių kalbų; Šabado Žodis neateina į jo sąmonę.
Jis nėra persmelktas Viešpaties Meilės ir jo nežavi Vardo skonis; savavališkas manmuchas netenka garbės. ||2||
Jis nemėgsta dangiškos ramybės Šventosios draugijoje, o ant liežuvio net nėra saldumo.
Savo protą, kūną ir turtus jis vadina savo; jis neturi žinių apie Viešpaties teismą.
Užmerkęs akis vaikšto tamsoje; jis nemato savo būties namų, o likimo broliai ir seserys.
Pririštas prie Mirties durų, jis neranda poilsio vietos; jis gauna atlygį už savo veiksmus. ||3||
Kai Viešpats nukreipia Savo malonės žvilgsnį, aš matau Jį savo akimis; Jis yra nenusakomas ir jo neįmanoma apibūdinti.
Savo ausimis aš nuolat klausau Šabado žodžio ir šlovinu Jį; Jo Ambrosial Vardas gyvena mano širdyje.
Jis yra Bebaimis, Beformis ir visiškai be keršto; Aš esu įtrauktas į Jo tobulą šviesą.
Nanak, be Guru, abejonės neišsisklaido; per Tikrąjį Vardą pasiekiama šlovinga didybė. ||4||3||
Sorat'h, First Mehl, Dho-Thukay:
Žemės ir vandens karalystėje Tavo vieta yra keturių krypčių kambarys.
Jūsų yra viena ir vienintelė visos visatos forma; Jūsų burna yra visų mados taškas. ||1||
O mano Viešpatie, Mokytojau, tavo žaidimas toks nuostabus!
Jūs persmelkiate ir persmelkiate vandenį, žemę ir dangų; Tu pats esi visame kame. ||Pauzė||
Kur bežiūriu, ten matau Tavo šviesą, bet koks tavo pavidalas?
Jūs turite vieną formą, bet ji nematoma; nėra panašaus į kitus. ||2||
Būtybės, gimusios iš kiaušinėlių, gimusios iš įsčių, gimusios iš žemės ir gimusios iš prakaito – visos sukurtos Tavęs.
Aš mačiau vieną Tavo šlovę, kad Tu persmelki ir persmelki viską. ||3||
Jūsų šlovės yra tiek daug, ir aš nežinau nė vienos iš jų; Aš toks kvailys – prašau, duok man jų!
Meldžia Nanak, klausyk, mano Viešpatie, Mokytojau: aš grimztu kaip akmuo – prašau, išgelbėk mane! ||4||4||
Sorat'h, First Mehl:
Aš esu nedoras nusidėjėlis ir didelis veidmainis; Tu esi Nekaltasis ir Beformis Viešpats.
Ragaudamas Ambrosial Nektarą, esu persmelktas aukščiausios palaimos; Viešpatie ir Mokytojau, aš ieškau Tavo Šventovės. ||1||
O Viešpatie Kūrėju, Tu esi nepagarbiųjų garbė.
Mano glėbyje yra Vardo turtų garbė ir šlovė; Aš įsilieju į Tikrąjį Šabado žodį. ||Pauzė||
Tu esi tobulas, o aš nieko vertas ir netobulas. Tu esi gilus, o aš – trivialus.