Pasaulis vejasi pasaulietinius reikalus; sugautas ir surištas, jis nesupranta kontempliatyvios meditacijos.
Kvailas, neišmanantis, savavališkas manmuchas pamiršo gimimą ir mirtį.
Tie, kuriuos Guru saugojo, yra išgelbėti, mąstydami apie Tikrąjį Šabado žodį. ||7||
Dieviškosios meilės narve kalba papūga.
Jis čiumpa Tiesą ir geria Ambrosialinį nektarą; nuskrenda, tik vieną kartą.
Susitikęs su Guru, žmogus atpažįsta savo Viešpatį ir Mokytoją; sako Nanakas, jis randa išsivadavimo vartus. ||8||2||
Maaroo, pirmasis Mehlas:
Tas, kuris miršta Šabado Žodyje, nugali mirtį; kitu atveju, kur tu gali bėgti?
Per Dievo baimę baimė bėga; Jo vardas yra Ambrosial Nectar.
Tu vienas žudi ir saugo; Išskyrus Tave, visai nėra vietos. ||1||
O Baba, aš nešvarus, seklus ir visiškai nesuprantamas.
Be Naamo niekas nėra niekas; Tobulas Guru padarė mano intelektą tobulą. ||1||Pauzė||
Aš pilnas klaidų ir neturiu jokios dorybės. Kaip aš galiu grįžti namo be dorybių?
Per Šabado žodį sklinda intuityvi ramybė; be gero likimo turtas neįgyjamas.
Tie, kurių mintys nėra pripildytos Naamo, yra surišti ir užkimšti, ir kenčia skausmą. ||2||
Tie, kurie pamiršo Naamą – kodėl jie net atėjo į pasaulį?
Čia ir toliau jie neranda ramybės; jie prikrovė savo vežimus pelenų.
Tie, kurie yra atskirti, nesusitinka su Viešpačiu; jie kenčia baisų skausmą prie Mirties durų. ||3||
Aš nežinau, kas bus pasaulyje po to; Aš toks sutrikęs – prašau, pamokyk mane, Viešpatie!
aš sutrikęs; Krisčiau po kojų tam, kuris man rodo kelią.
Be Guru išvis nėra duodančiojo; Jo vertės negalima apibūdinti. ||4||
Jei pamatysiu savo draugą, tada Jį apkabinsiu; Aš išsiunčiau Jam Tiesos laišką.
Jo sielos nuotaka laukia nekantriai; kaip Gurmukas, aš matau Jį savo akimis.
Savo valios malone tu pasilik mano mintyse ir palaimink mane savo malonės žvilgsniu. ||5||
Tas, kuris klaidžioja alkanas ir ištroškęs – ką jis gali duoti ir ko iš jo prašyti?
Negaliu įsivaizduoti jokio kito, kuris galėtų palaiminti mano protą ir kūną tobulumu.
Tas, kuris mane sukūrė, rūpinasi manimi; Jis pats mane laimina šlove. ||6||
Kūno kaime yra mano Viešpats ir Mokytojas, kurio kūnas vis naujas, Nekaltas ir vaikiškas, nepalyginamai žaismingas.
Jis nėra nei moteris, nei vyras, nei paukštis; Tikrasis Viešpats yra toks išmintingas ir gražus.
Viskas, kas Jam patinka, atsitinka; Tu esi lempa, o Tu – smilkalai. ||7||
Jis girdi dainas ir ragauja skonius, tačiau šie skoniai yra nenaudingi ir neskanūs ir atneša tik ligas kūnui.
Tas, kuris myli Tiesą ir kalba Tiesą, pabėga nuo atsiskyrimo liūdesio.
Nanakas nepamiršta Naamo; kad ir kas atsitiktų, yra Viešpaties valia. ||8||3||
Maaroo, pirmasis Mehlas:
Praktikuokite tiesą – kitas godumas ir prisirišimai yra nenaudingi.
Tikrasis Viešpats sužavėjo šį protą, ir mano liežuvis mėgaujasi Tiesos skoniu.
Be Vardo nėra sulčių; kiti išeina, prisikrovę nuodų. ||1||
Aš esu toks Tavo vergas, mano mylimas Viešpatie ir Valdove.
Aš einu harmonijoje su Tavo įsakymu, o mano tikroji, mieloji mylimoji. ||1||Pauzė||
Naktį ir dieną vergas dirba savo viršininkui.
Aš pardaviau savo protą už Guru Šabado žodį; mano protą guodžia ir guodžia Šabadas.