Be Tikrojo Šabado Žodžio tu niekada nebūsi paleistas, o tavo gyvenimas bus visiškai nenaudingas. ||1||Pauzė||
Kūne yra seksualinis potraukis, pyktis, egoizmas ir prisirišimas. Šis skausmas yra toks didelis ir taip sunku ištverti.
Kaip Gurmukas, kartokite Viešpaties vardą ir mėgaukitės juo savo liežuviu; tokiu būdu jūs pereisite į kitą pusę. ||2||
Jūsų ausys kurčios, o intelektas bevertis, bet vis tiek intuityviai nesuprantate Šabado žodžio.
Savavališkas manmuchas švaisto šią neįkainojamą žmogaus gyvybę ir ją praranda. Be Guru aklas žmogus nemato. ||3||
Kas lieka atsiskyręs ir be troškimų tarp troškimų – ir tas, kuris neprisirišęs, intuityviai medituoja apie Dangiškąjį Viešpatį
meldžiasi Nanakas, kaip Gurmukhas, jis paleidžiamas. Jis su meile prisiderina prie Naamo, Viešpaties Vardo. ||4||||2||3||
Bhairao, pirmasis Mehlas:
Jo ėjimas tampa silpnas ir nerangus, dreba pėdos ir rankos, o kūno oda išdžiūvusi ir susiraukšlėjusi.
Jo akys aptemusios, ausys kurčios, bet savavalis manmuchas nepažįsta Naamo. ||1||
O aklas, ką tu įgijai atėjęs į pasaulį?
Viešpaties nėra tavo širdyje ir tu netarnauji Guru. Iššvaistę savo kapitalą, turėsite išvykti. ||1||Pauzė||
Tavo liežuvis nėra persmelktas Viešpaties Meilės; kad ir ką pasakytum, tai neskanu ir neskanu.
Jūs įsitraukiate į šventųjų šmeižtą; tapdamas žvėrimi, niekada nebūsi kilnus. ||2||
Tik nedaugelis įgyja didingą Ambrosial Amrit esmę, susijungusią su Tikruoju Guru.
Kol mirtingasis nesupras Šabado, Dievo Žodžio, paslapties, tol jį kankins mirtis. ||3||
Kas randa vieno Tikrojo Viešpaties duris, tas nepažįsta kitų namų ar durų.
Guru malonės dėka aš gavau aukščiausią statusą; taip sako vargšas Nanakas. ||4||3||4||
Bhairao, pirmasis Mehlas:
Jis visą naktį praleidžia miegodamas; kilpa užrišta jam ant kaklo. Jo diena švaistoma pasaulietiškuose raizginiuose.
Jis nepažįsta Dievo, kuris sukūrė šį pasaulį, akimirką, net akimirką. ||1||
O mirtingasis, kaip pabėgsi nuo šios baisios nelaimės?
Ką atsinešei ir ką išsineši? Mąstyk apie Viešpatį, Vertingiausią ir Dosniausią Viešpatį. ||1||Pauzė||
Savavalės manmucho širdis-lotosas yra apverstas; jo intelektas lėkštas; jo protas aklas, o galva įsipainiojusi į pasaulietinius reikalus.
Virš galvos nuolat kabo mirtis ir atgimimas; be Vardo tavo kaklas bus įstrigęs kilpoje. ||2||
Tavo žingsniai netvirtai, tavo akys aklos; tu nežinai Šabado žodžio, o likimo sesuo.
Šaastros ir Vedos laiko mirtingąjį surištą su trimis majų būdomis, todėl jis savo darbus atlieka aklai. ||3||
Jis praranda kapitalą – kaip jis gali uždirbti pelno? Blogai mąstantis žmogus visai neturi dvasinės išminties.
Mąstydamas apie Šabadą, jis geria didingą Viešpaties esmę; O Nanakai, jo tikėjimas patvirtintas Tiesoje. ||4||4||5||
Bhairao, pirmasis Mehlas:
Jis lieka su Guru dieną ir naktį, o jo liežuvis mėgaujasi pikantišku Viešpaties Meilės skoniu.
Jis nepažįsta jokio kito; jis suvokia Šabado Žodį. Jis pažįsta ir suvokia Viešpatį giliai savo būtyje. ||1||
Toks kuklus žmogus mano protui malonus.
Jis nugali savo pasipūtimą ir yra persmelktas Begalinio Viešpaties. Jis tarnauja Guru. ||1||Pauzė||
Giliai mano viduje ir išorėje yra Nekaltasis Viešpats Dievas. Nuolankiai lenkiuosi prieš tą Pirminį Viešpatį Dievą.
Giliai kiekvienoje širdyje ir tarp visų Tiesos Įsikūnijimas persmelkia ir persmelkia. ||2||