Sorat'h, trečiasis Mehlas:
Brangus Mylimas Viešpatie, aš šlovinu Tave nuolat, kol mano kūne yra kvėpavimas.
Jei pamirščiau Tave nors akimirką, Viešpatie Mokytojau, man būtų kaip penkiasdešimt metų.
Aš visada buvau toks kvailas ir idiotas, o likimo broliai ir seserys, bet dabar, per Guru Šabado žodį, mano protas yra nušvitęs. ||1||
Mielas Viešpatie, Tu pats dovanoji supratimą.
Mielas Viešpatie, aš amžinai esu auka Tau; Esu atsidavęs ir atsidavęs Tavo Vardui. ||Pauzė||
Aš miriau Šabado Žodyje, o per Šabadą aš miręs, kol dar gyvas, o likimo broliai ir seserys; per Šabadą aš buvau išlaisvintas.
Per Šabadą mano protas ir kūnas buvo apvalyti, o Viešpats apsigyveno mano mintyse.
Guru yra Šabado davėjas; mano protas yra juo persmelktas, ir aš pasilieku pasinėrusi į Viešpatį. ||2||
Tie, kurie nepažįsta Šabado, yra akli ir kurtieji; kodėl jie net nesivargino ateiti į pasaulį?
Jie neįgyja subtilios Viešpaties eliksyro esmės; jie švaisto savo gyvenimus ir vėl ir vėl persikūnija.
Akli, idiotiški, savavališki manmuchai yra kaip lervos mėšle, o mėšle jie pūva. ||3||
Pats Viešpats mus kuria, mus prižiūri ir pastato į kelią, o likimo broliai ir seserys; nėra nieko kito, išskyrus Jį.
Niekas negali ištrinti to, kas iš anksto nustatyta, o likimo broliai ir seserys; viskas, ko Kūrėjas nori, išsipildo.
O Nanak, Naamas, Viešpaties Vardas, glūdi giliai mintyse; O, likimo broliai ir seserys, kito nėra. ||4||4||
Sorat'h, trečiasis Mehlas:
Gurmukai praktikuoja atsidavimo garbinimą ir tampa malonūs Dievui; naktį ir dieną jie gieda Naamą, Viešpaties vardą.
Tu pats saugok ir rūpiniesi savo bhaktais, kurie patinka Tavo protui.
Tu esi dorybės davėjas, suvokiamas per Tavo Šabado žodį. Tardami Tavo šlovę, susiliejame su Tavimi, šlovingasis Viešpatie. ||1||
O mano protas, visada atsimink Brangųjį Viešpatie.
Paskutinę akimirką Jis vienintelis bus tavo geriausias draugas; Jis visada stovės šalia tavęs. ||Pauzė||
Piktųjų priešų rinkimas visada praktikuoja melą; jie nesvarsto supratimo.
Kas gali gauti vaisių iš piktų priešų šmeižto? Prisiminkite, kad Harnaakhašą suplėšė Viešpaties nagai.
Prahlaadas, nuolankus Viešpaties tarnas, nuolat giedojo šlovingą Viešpaties šlovę, ir brangusis Viešpats jį išgelbėjo. ||2||
Savavališki manmuchai laiko save labai dorybingais; jie visiškai neturi supratimo.
Jie mėgaujasi nuolankių dvasingų žmonių šmeižtu; jie švaisto savo gyvenimus, o tada turi išvykti.
Jie niekada negalvoja apie Viešpaties Vardą ir galiausiai pasitraukia, apgailestaudami ir atgailaudami. ||3||
Viešpats daro savo bhaktų gyvenimus vaisingus; Jis pats susieja juos su Guru tarnyba.
Persmelkti Šabado žodžio ir apsvaigę nuo dangiškos palaimos dieną ir naktį, jie gieda šlovingą Viešpaties šlovę.
Vergas Nanakas sutaria šią maldą: Viešpatie, prašau, leisk man kristi prie jų kojų. ||4||5||
Sorat'h, trečiasis Mehlas:
Jis vienas yra sikas, draugas, giminaitis ir brolis, einantis Guru valios keliu.
Tas, kuris elgiasi pagal savo valią, o likimo broliai ir seserys, kenčia atskirtį nuo Viešpaties ir bus nubaustas.
O, likimo broliai ir seserys, be Tikrojo Guru ramybės niekada nebus pasiekta; vėl ir vėl gailisi ir atgailauja. ||1||
Viešpaties vergai laimingi, o likimo broliai ir seserys.