Jis panašus į sūrioje dirvoje pasodintą derlių, upės pakrantėje augantį medį ar purvu apibarstytus baltus drabužius.
Šis pasaulis yra troškimų namai; kas į ją patenka, degina egoistinį pasididžiavimą. ||6||
Kur visi karaliai ir jų pavaldiniai? Tie, kurie yra panirę į dvilypumą, yra sunaikinti.
Nanakas sako, kad tai kopėčių, Tikrojo Guru Mokymo laipteliai; liks tik Neregimas Viešpats. ||7||3||11||
Maaroo, Trečiasis Mehlas, Penktasis namas, Ashtpadheeyaa:
Vienas Visuotinis Dievas Kūrėjas. Tikrojo guru malone:
Tas, kurio mintys alsuoja Viešpaties meile,
yra intuityviai išaukštintas Tikrojo Šabado žodžio.
Jis vienintelis žino šios meilės skausmą; ką dar kas nors žino apie jo gydymą? ||1||
Jis pats vienijasi savo sąjungoje.
Jis pats įkvepia mus savo meile.
Jis vienintelis vertina Tavo Meilės vertę, kurią Tu apipili savo malone, Viešpatie. ||1||Pauzė||
Tas, kurio dvasinis regėjimas pažadinamas, jo abejonės išstumtos.
Guru malonės dėka jis įgyja aukščiausią statusą.
Jis vienintelis yra Jogas, kuris taip supranta ir kontempliuoja Guru Šabado Žodį. ||2||
Dėl gero likimo siela-nuotaka yra sujungta su savo Vyru Viešpačiu.
Vadovaudamasi Guru mokymais, ji išnaikina savo piktą protą iš vidaus.
Su meile ji nuolat mėgaujasi malonumu su Juo; ji tampa savo Vyro Viešpaties mylimąja. ||3||
Išskyrus Tikrąjį Guru, nėra kito gydytojo.
Jis pats yra Nekaltasis Viešpats.
Susitikime su Tikruoju Guru blogis nugalimas ir apmąstoma dvasinė išmintis. ||4||
Tas, kuris yra įsipareigojęs šiam aukščiausiam Šabadui
tampa Gurmukh ir atsikrato troškulio bei alkio.
Savo pastangomis nieko nepavyks pasiekti; Viešpats savo gailestingumu dovanoja galią. ||5||
Tikrasis Guru atskleidė Šastrų ir Vedų esmę.
Savo Gailestingumo dėka Jis atėjo į mano namus.
Majos viduryje Nekaltąjį Viešpatį pažįsta tie, kuriems tu dovanoji savo malonę. ||6||
Tas, kuris tampa Gurmukh, įgyja tikrovės esmę;
jis išnaikina savo pasipūtimą iš vidaus.
Be Tikrojo Guru visi yra įsipainioję į pasaulietinius reikalus; apsvarstykite tai mintyse ir pamatysite. ||7||
Kai kuriuos klaidina abejonės; jie egoistiškai laksto aplinkui.
Kai kurie, kaip Gurmukh, numalšina savo egoizmą.
Prisitaikę prie Tikrojo Šabado žodžio, jie lieka atskirti nuo pasaulio. Kiti neišmanantys kvailiai klajoja, sumišę ir klaidinami abejonių. ||8||
Tie, kurie netapo Gurmukh ir kurie nerado Naamo, Viešpaties Vardo
tie savavališki manmuchai beprasmiškai švaisto savo gyvenimus.
Tolimesniame pasaulyje niekas, išskyrus Vardą, nepadės; tai suprantama apmąstant Guru. ||9||
Ambrosial Naam yra ramybės davėjas amžinai.
Per visus keturis amžius tai žinoma per Tobuląjį Guru.
Jis vienas ją gauna, kam Tu ją dovanoji; Tai yra tikrovės esmė, kurią Nanakas suvokė. ||10||1||