Jis pats skęsta keturiose Vedose; jis skandina ir savo mokinius. ||104||
Kabeer, kad ir kokias nuodėmes būtų padaręs mirtingasis, jis stengiasi paslėpti po priedanga.
Bet galiausiai jie visi bus atskleisti, kai teisusis Dharmos teisėjas tirs. ||105||
Kabeer, tu atsisakei meditacijos apie Viešpatį ir sukūrei didelę šeimą.
Jūs ir toliau įsitraukiate į pasaulietinius reikalus, bet nelieka nė vieno iš jūsų brolių ir giminaičių. ||106||
Kabeer, tie, kurie atsisako meditacijos apie Viešpatį ir keliasi naktimis pažadinti mirusiųjų dvasių,
persikūnys kaip gyvatės ir valgys savo palikuonis. ||107||
Kabeer, moteris, kuri atsisako meditacijos apie Viešpatį ir laikosi ritualinio Ahoi pasninko,
reinkarnuosis kaip asilas, neštis sunkias naštas. ||108||
Kabeer, tai pati protingiausia išmintis, giedoti ir apmąstyti Viešpatį širdyje.
Tai tarsi žaidimas ant kiaulės; jei nukrisi, nerasi poilsio vietos. ||109||
Kabeer, palaiminta ta burna, kuri taria Viešpaties vardą.
Apvalo organizmą, ir visą kaimą. ||110||
Kabeer, gera ta šeima, kurioje gimsta Viešpaties vergas.
Tačiau ta šeima, kurioje negimsta Viešpaties vergas, yra nenaudinga kaip piktžolė. ||111||
Kabeer, kai kuriuose yra daug arklių, dramblių ir vežimų bei tūkstančiai plakatų.
Bet elgetauti yra geriau už šias paguodas, jei žmogus praleidžia dienas mąstydamas apie Viešpatį. ||112||
Kabeer, aš klajojau po visą pasaulį, nešiodamas būgną ant peties.
Niekas nepriklauso niekam kitam; Pažiūrėjau ir atidžiai išstudijavau. ||113||
Perlai išsibarstę ant kelio; ateina aklas.
Be Visatos Valdovo Šviesos pasaulis tiesiog praeina pro juos. ||114||
Mano šeima nuskendo, o Kabeer, nes gimė mano sūnus Kamalas.
Jis atsisakė meditacijos apie Viešpatį, kad parsineštų namo turtus. ||115||
Kabeer, išeik pasitikti šventojo žmogaus; nieko kito nesiimk su savimi.
Nesukite atgal – eikite toliau. Kas bus, tas bus. ||116||
Kabeer, nesurišk savęs ta grandine, kuri suriša visą pasaulį.
Kaip druska dingsta miltuose, taip ir jūsų auksinis kūnas bus prarastas. ||117||
Kabeer, siela gulbė skrenda, o kūnas laidomas, ir jis vis tiek daro gestus.
Net ir tada mirtingasis neatsisako žiauraus žvilgsnio į akis. ||118||
Kabeer: savo akimis matau Tave, Viešpatie; ausimis girdžiu Tavo Vardą.
Liežuviu giedu Tavo Vardą; Tavo lotoso pėdas įspraudžiu į savo širdį. ||119||
Kabeer, Tikrojo Guru malonė mane išgelbėjo nuo dangaus ir pragaro.
Nuo pradžios iki pabaigos aš gyvenu Viešpaties lotosinių pėdų džiaugsme. ||120||
Kabeer, kaip aš galiu net apibūdinti Viešpaties lotoso pėdų džiaugsmo mastą?
Negaliu apibūdinti jos didingos šlovės; tai reikia pamatyti, kad būtų įvertinta. ||121||
Kabeer, kaip galiu apibūdinti tai, ką mačiau? Niekas nepatikės mano žodžiais.
Viešpats yra toks, koks yra. Aš gyvenu džiaugsmingai, giedu Jo šlovingą šlovę. ||122||