Tie, kurie žino tantras, mantras ir visus vaistus – net ir jie galiausiai mirs. ||2||
Tie, kurie mėgaujasi karališkąja valdžia ir valdžia, karališkais stogeliais ir sostais, daugybe gražių moterų,
betelio riešutai, kamparas ir kvapusis sandalmedžio aliejus – galų gale jie taip pat mirs. ||3||
Aš ištyriau visas Vedas, Puranas ir Simritus, bet nė vienas iš jų nieko negali išgelbėti.
Sako Kaberis, medituok apie Viešpatį ir pašalink gimimą bei mirtį. ||4||5||
Aasaa:
Dramblys groja gitara, jautis yra būgnininkas, o varna groja cimbolais.
Apsivilkęs sijoną, asilas šoka aplinkui, o vandens buivolas atlieka pamaldų garbinimą. ||1||
Viešpats, Karalius, iškepė ledų pyragus,
bet juos valgo tik retas supratingas žmogus. ||1||Pauzė||
Sėdėdamas savo duobėje, liūtas ruošia betelio lapus, o ondatra atneša betelio riešutus.
Eidama iš namų į namus, pelė dainuoja džiaugsmo dainas, o vėžlys pučia ant kriauklės. ||2||
Sterilios moters sūnus eina vesti, jam ištiesiamas auksinis baldakimas.
Jis veda gražią ir viliojančią jauną moterį; triušis ir liūtas gieda savo šloves. ||3||
Sako Kabieras, klausykite, šventieji – skruzdėlė suėdė kalną.
Vėžlys sako: „Man taip pat reikia degančios anglies“. Klausykite šios Šabado paslapties. ||4||6||
Aasaa:
Kūnas yra maišas su septyniasdešimt dviem kameromis ir viena anga – Dešimtaisiais vartais.
Jis vienintelis yra tikras jogas šioje žemėje, kuris prašo devynių regionų pirmykščio pasaulio. ||1||
Toks jogas įgyja devynis lobius.
Jis pakelia savo sielą iš apačios į Dešimtųjų vartų dangų. ||1||Pauzė||
Dvasinę išmintį jis paverčia lopytu paltu, o meditaciją – adata. Jis susuka Šabado žodžio giją.
Padaręs penkis elementus savo elnio oda sėdėti, jis vaikšto Guru keliu. ||2||
Užuojautą jis paverčia savo kastuvu, kūną – malkomis ir kursto dieviškojo regėjimo ugnį.
Jis įdeda meilę savo širdyje ir giliai medituoja visus keturis amžius. ||3||
Visa joga yra Viešpaties vardu; kūnas ir gyvybės alsavimas priklauso Jam.
Kaberis sako, kad jei Dievas suteikia savo malonę, jis dovanoja Tiesos ženklus. ||4||7||
Aasaa:
Iš kur kilo induistai ir musulmonai? Kas juos nukreipė į skirtingus kelius?
Pagalvokite apie tai ir apmąstykite tai savo protu, piktų ketinimų žmonės. Kas pateks į dangų ir pragarą? ||1||
O Qazi, kokią knygą skaitėte?
Visi tokie mokslininkai ir studentai mirė, ir nė vienas iš jų neatrado vidinės prasmės. ||1||Pauzė||
Dėl moters meilės apipjaustymas atliekamas; Aš tuo netikiu, o likimo broliai ir seserys.
Jei Dievas norėtų, kad būčiau musulmonas, tai būtų savaime atkirsta. ||2||
Jei dėl apipjaustymo žmogus tampa musulmonu, tai kaip su moterimi?
Ji – antroji vyro kūno pusė, ir ji jo nepalieka, todėl jis lieka induistu. ||3||
Atsisakyk savo šventų knygų ir atsimink Viešpatį, kvailys, ir nustok taip žiauriai engti kitus.
Kaberis sugriebė Viešpaties paramą, o musulmonai patyrė visišką nesėkmę. ||4||8||
Aasaa:
Kol alyva ir dagtis yra lempoje, viskas apšviečiama.
Sanakas ir Sanandas, Brahmos sūnūs, negalėjo rasti Viešpaties ribų.