Prisirišimo prie Maja nešvarumai prilimpa prie jų širdžių; jie užsiima vien Maya.
Jie mėgsta verstis Maya šiame pasaulyje; ateina ir išeina, jie kenčia skausmą.
Nuodų kirminas priklausomas nuo nuodų; jis panardinamas į mėšlą.
Jis daro tai, kas jam iš anksto nustatyta; niekas negali ištrinti jo likimo.
O Nanak, persmelktas Naamo, Viešpaties Vardo, randasi ilgalaikė ramybė; neišmanėliai kvailiai miršta rėkdami. ||3||
Jų protus nuspalvina emocinis prisirišimas prie Maja; dėl šio emocinio prisirišimo jie nesupranta.
Gurmukh siela yra persmelkta Viešpaties Meilės; meilė dvilypumui pasitraukia.
Meilė dvilypumui pasitraukia, o siela susilieja Tiesoje; sandėlis perpildytas Tiesos.
Tas, kuris tampa Gurmuku, pradeda suprasti; Viešpats papuošia jį Tiesa.
Jis vienintelis susilieja su Viešpačiu, kurį Viešpats priverčia susilieti; nieko daugiau negalima pasakyti ar padaryti.
O Nanakai, be Vardo, žmogus klysta abejonių; bet kai kurie, persmelkti Vardo, įtvirtina meilę Viešpačiui. ||4||5||
Wadahansas, trečiasis Mehlas:
O mano protu, pasaulis ateina ir išeina gimdamas ir mirtis; tik Tikrasis Vardas galiausiai jus emancipuos.
Kai Pats Tikrasis Viešpats atleidžia, tada nereikia vėl patekti į reinkarnacijos ciklą.
Jam nereikia vėl patekti į reinkarnacijos ciklą ir galiausiai jis emancipuojamas; kaip Gurmukhas, jis įgyja šlovingą didybę.
Persmelktas meilės Tikrajam Viešpačiui, jis yra apsvaigęs nuo dangiškos palaimos ir tebėra įtrauktas į Dangiškąjį Viešpatį.
Tikrasis Viešpats yra malonus jo protui; jis savo mintyse įtvirtina Tikrąjį Viešpatį; prisiderinęs prie Šabado žodžio, galiausiai jis emancipuojamas.
O Nanakai, tie, kurie yra persmelkti Naamu, susiliekite su Tikruoju Viešpačiu; jie vėl neįmesti į siaubingą pasaulio vandenyną. ||1||
Emocinis prisirišimas prie Mayos yra visiška beprotybė; per meilę dvilypumui žmogus sužlugdomas.
Motina ir tėvas – visi yra pavaldūs šiai meilei; šioje meilėje jie yra įsipainioję.
Jie yra įsipainioję į šią meilę dėl savo praeities veiksmų, kurių niekas negali ištrinti.
Tas, kuris sukūrė Visatą, mato ją; joks kitas nėra toks didis kaip Jis.
Aklą, savavališką manmukhą sunaikina degantis įniršis; be Šabado žodžio ramybės nepasiekiama.
O Nanak, be Vardo visi yra suklaidinti, sužlugdyti emocinio prisirišimo prie Maja. ||2||
Matydamas, kad šis pasaulis dega, nuskubėjau į Viešpaties šventovę.
Aš meldžiuosi Tobulajam Guru: prašau, išgelbėk mane ir palaimink mane savo šlovinga didybe.
Apsaugok mane savo Šventovėje ir laimink mane šlovinga Viešpaties Vardo didybe; nėra kito tokio puikaus davėjo kaip Tu.
Tiems, kurie tarnauja Tau, labai pasisekė; per amžius jie pažįsta vieną Viešpatį.
Galite praktikuoti celibatą, tiesą, griežtą savidiscipliną ir ritualus, bet be Guru jūs nebūsite emancipuotas.
O Nanak, jis vienintelis supranta Šabado žodį, kuris eina ir ieško Viešpaties Šventovės. ||3||
Tas Viešpaties duotas supratimas iškyla; kito supratimo nera.
Giliai viduje ir anapus – Tu vienas esi, Viešpatie; Jūs pats perteikiate šį supratimą.
Tas, kurį Jis pats laimina šiuo supratimu, nemyli jokio kito. Būdamas Gurmukas, jis paragauja subtilios Viešpaties esmės.
Tikrame teisme jis amžinai yra tikras; su meile jis gieda Tikrąjį Šabado žodį.