Mano lobynas yra perpildytas rubinų ir brangenybių;
Aš medituoju apie Beformį Viešpatį, todėl jiems niekada nepritrūksta.
Kokia reta ta nuolanki būtybė, kuri geria Šabado Žodžio Ambrosialinį nektarą.
O Nanak, jis pasiekia aukščiausio orumo būseną. ||2||41||92||
Aasaa, septintasis namas, penktasis Mehlas:
Nuolat medituokite apie Viešpaties Vardą savo širdyje.
Taip išgelbėsi visus savo draugus ir bendražygius. ||1||
Mano Guru visada su manimi, šalia.
Medituodama, apmąstydama Jį prisimindama, branginu Jį amžinai. ||1||Pauzė||
Tavo veiksmai man atrodo tokie mieli.
Nanakas prašo Naamo, Viešpaties Vardo, lobio. ||2||42||93||
Aasaa, penktasis Mehlas:
Pasaulį išgelbėjo Saadh Sangat, Šventųjų kompanija.
Viešpaties Vardas yra proto atrama. ||1||
Šventieji garbina ir dievina Dieviškojo Guru lotoso pėdas;
jie myli Mylimąjį Viešpatį. ||1||Pauzė||
Ta, kuriai ant kaktos užrašytas toks geras likimas,
sako Nanakas, palaimintas amžina laiminga santuoka su Viešpačiu. ||2||43||94||
Aasaa, penktasis Mehlas:
Mano Vyro Viešpaties ordinas man atrodo toks mielas.
Mano vyras Viešpats išstūmė tą, kuris buvo mano varžovas.
Mano Mylimas Vyras mane papuošė, Jo laiminga siela – nuotaka.
Jis numalšino degantį mano proto troškulį. ||1||
Gerai, kad pasidaviau savo mylimo Viešpaties valiai.
Šiuose savo namuose suvokiau dangišką ramybę ir ramybę. ||Pauzė||
Aš esu savo mylimojo Viešpaties tarnaitė, tarnaitė.
Jis yra amžinas ir nenykstantis, neprieinamas ir begalinis.
Laikydamas vėduoklę, sėdėdamas prie Jo kojų, mojuoju juo virš savo Mylimojo.
Penki demonai, kurie mane kankino, pabėgo. ||2||
Nesu iš kilmingos šeimos ir nesu graži.
Ką aš žinau? Kodėl aš esu malonus savo Mylimajam?
Esu vargšas našlaitis, beturtis ir negarbingas.
Mano Vyras mane priėmė ir padarė savo karaliene. ||3||
Kai prieš save pamačiau savo mylimojo veidą,
Aš tapau toks laimingas ir ramus; mano vedybinis gyvenimas buvo palaimintas.
Sako Nanakas, mano norai išsipildė.
Tikrasis Guru suvienijo mane su Dievu, tobulumo lobiu. ||4||1||95||
Aasaa, penktasis Mehlas:
Jos kakta susiraukia, o jos žvilgsnis piktas.
Jos kalba karti, o liežuvis nemandagus.
Ji visada alkana ir tiki, kad jos Vyras yra toli. ||1||
Tokia yra Maja, moteris, kurią sukūrė Vienas Viešpats.
Ji ryja visą pasaulį, bet Guru išgelbėjo mane, mano likimo broliai ir seserys. ||Pauzė||
Skirdama savo nuodus, ji įveikė visą pasaulį.
Ji užbūrė Brahmą, Višnu ir Šivą.
Palaiminti tik tie gurmuchai, kurie yra suderinti su Naamu. ||2||
Pasninkaudami, vykdydami religines apeigas ir permalduodami mirtingieji pavargo.
Jie klajoja po visą planetą, piligriminėse kelionėse į šventų upių krantus.
Bet tik jie yra išgelbėti, kurie ieško Tikrojo Guru Šventovės. ||3||
Prisirišęs prie Maja, visas pasaulis yra vergijoje.
Kvailūs savavališki manmuchai yra suvargę savo egoizmo.
Paėmęs mane už rankos, Guru Nanakas mane išgelbėjo. ||4||2||96||
Aasaa, penktasis Mehlas:
Viskas yra skausminga, kai pamirštama Viešpats Mokytoja.
Čia ir toliau toks mirtingasis yra nenaudingas. ||1||
Šventieji patenkinti, medituoja apie Viešpatį, Har, Har.