Mylėdamas ir prisirišęs prie Maja, jis visiškai neturi supratimo.
Aklas, savavališkas manmukas nieko nemato; per Guru mokymus, Naamas šlovingai atskleidžiamas. ||14||
Manmuchai miega egoizme ir Maja.
Jie neprižiūri savo namų ir galiausiai yra sugriaunami.
Jie šmeižia kitus ir dega iš didelio nerimo; jie gyvena skausme ir kančioje. ||15||
Pats Kūrėjas sukūrė kūriniją.
Jis laimina Gurmukh supratimu.
O Nanakai, tie, kurie yra suderinti su Naamu – jų protas tampa nepriekaištingas; jie gyvena Naame ir tik Naame. ||16||5||
Maaroo, trečiasis Mehlas:
Aš tarnauju vienam Viešpačiui, kuris yra amžinas, tvirtas ir tikras.
Prisirišęs prie dvilypumo, visas pasaulis yra netikras.
Vadovaudamasis Guru mokymais, aš šlovinu Tikrąjį Viešpatį amžinai, patenkintas Tikriausiu iš Tikrųjų. ||1||
Tavo šlovingų dorybių tiek daug, Viešpatie; Aš nežinau net vieno.
Pasaulio Gyvybė, Didysis davėjas, pririša mus prie savęs.
Jis pats atleidžia ir dovanoja šlovingą didybę. Sekdamas Guru mokymu, šis protas džiaugiasi. ||2||
Šabado žodis numalšino Majų bangas.
Egotizmas buvo nugalėtas, o šis protas tapo nepriekaištingas.
Intuityviai giedu Jo šlovingą šlovę, persmelktą Viešpaties meilės. Mano liežuvis gieda ir mėgaujasi Viešpaties Vardu. ||3||
Verksmas: "Mano, mano!" jis praleidžia savo gyvenimą.
Savavalė manmukh nesupranta; jis klaidžioja nežinia.
Mirties Pasiuntinys jį stebi kiekvieną akimirką, kiekvieną akimirką; naktį ir dieną, jo gyvenimas švaistomas. ||4||
Jis praktikuoja godumą viduje ir nesupranta.
Jis nemato Mirties pasiuntinio, sklandančio virš jo galvos.
Kad ir ką darytų šiame pasaulyje, jis susidurs su juo anapusiniame gyvenime; ką jis gali padaryti paskutinę akimirką? ||5||
Tie, kurie prisirišę prie Tiesos, yra tikri.
Savavališki manmuchai, prisirišę prie dvilypumo, verkia ir dejuoja.
Jis yra abiejų pasaulių Viešpats ir Valdovas; Jis pats džiaugiasi dorybe. ||6||
Per Guru Šabado žodį, Jo nuolankus tarnas išaukštinamas amžiams.
Šį protą vilioja Naamas, nektaro šaltinis.
Jis visai nesuteptas prisirišimo prie Mayos purvo; per Guru mokymus, jis yra patenkintas ir prisotintas Viešpaties Vardo. ||7||
Vienas Viešpats yra visame kame.
Guru malone Jis apreiškiamas.
Tas, kuris pažaboja savo ego, randa ilgalaikę ramybę; jis geria Tikrojo Vardo Ambrosial Nektarą. ||8||
Dievas yra nuodėmės ir skausmo naikintojas.
Gurmukas Jam tarnauja ir apmąsto Šabado žodį.
Jis pats persmelkia viską. Gurmukh kūnas ir protas yra prisotinti ir patenkinti. ||9||
Pasaulis dega Maya ugnyje.
Gurmukas užgesina šį ugnį, apmąstydamas Šabadą.
Giliai viduje slypi taika ir ramybė, įgyjama ilgalaikė ramybė. Vadovaujantis Guru mokymais, žmogus yra palaimintas Naamu, Viešpaties Vardu. ||10||
Netgi savo soste sėdintį Indrę apima mirties baimė.
Mirties pasiuntinys jų nepagailės, nors jie ir bando visokius dalykus.
Susitikęs su Tikruoju Guru, žmogus išsilaisvina, geria ir mėgaujasi didinga Viešpaties esme Har, Har. ||11||
Savavališkame manmuke nėra atsidavimo.
Per atsidavimo garbinimą Gurmukh įgauna taiką ir ramybę.
Amžinai tyras ir pašventintas yra Guru Bani Žodis; sekant Guru Mokymais, žmogaus vidinė esybė jame skęsta. ||12||
Aš svarsčiau Brahmą, Višnu ir Šivą.
Juos sieja trys savybės – trys gunos; jie toli nuo išsivadavimo.