Mano liežuvis gieda šlovingą Pasaulio Viešpaties šlovę; tai tapo mano prigimties dalimi. ||1||
Elnią sužavi varpo skambesys, todėl jis nušaunamas aštria strėle.
Dievo lotoso pėdos yra nektaro šaltinis; O Nanakai, aš esu su jais surištas mazgu. ||2||1||9||
Kaydaaraa, penktasis Mehlas:
Mano mylimasis gyvena mano širdies oloje.
Sugriauk abejonių sieną, mano Viešpatie ir Mokytojau; prašau, suimk mane ir pakelk link savęs. ||1||Pauzė||
Pasaulio vandenynas yra toks platus ir gilus; būk malonus, pakelk mane ir paguldyk ant kranto.
Šventųjų draugijoje Viešpaties pėdos yra valtis, kuri mus perneš. ||1||
Tas, kuris įdėjo tave į tavo motinos pilvo įsčias, niekas kitas neišgelbės tavęs sugedimo dykumoje.
Viešpaties šventovės galia yra visagalė; Nanakas nepasitiki jokiu kitu. ||2||2||10||
Kaydaaraa, penktasis Mehlas:
Savo liežuviu kartokite Viešpaties Vardą.
Giedodami šlovingą Viešpaties šlovę dieną ir naktį, jūsų nuodėmės bus išnaikintos. ||Pauzė||
Išvykdami turėsite palikti visus savo turtus. Virš tavo galvos kabo mirtis – gerai tai žinok!
Laikini prisirišimai ir piktos viltys yra klaidingi. Tikrai privalai tuo patikėti! ||1||
Savo širdyje sutelkite savo meditaciją į tikrąją pirmykštę būtybę, Akaal Moorat, nemirtingą formą.
Priimamos tik šios pelningos prekės, Naamo lobis, o Nanakai. ||2||3||11||
Kaydaaraa, penktasis Mehlas:
Aš naudojuosi tik Viešpaties Vardo atrama.
Kančia ir konfliktai manęs nekamuoja; Bendrauju tik su Šventųjų draugija. ||Pauzė||
Pats Viešpats mane išgelbėjo, duodamas man savo gailestingumą, ir manyje nekyla jokių piktų minčių.
Kas priima šią Malonę, apmąsto Jį medituodamas; jo nedegina pasaulio ugnis. ||1||
Ramybė, džiaugsmas ir palaima ateina iš Viešpaties, Har, Har. Dievo kojos yra didingos ir puikios.
Vergas Nanakas ieško Tavo Šventovės; jis yra tavo šventųjų pėdų dulkės. ||2||4||12||
Kaydaaraa, penktasis Mehlas:
Be Viešpaties Vardo žmogaus ausys yra prakeiktos.
Tie, kurie pamiršta Gyvybės Įkūnijimą – kokia jų gyvenimo prasmė? ||Pauzė||
Tas, kuris valgo ir geria daugybę skanėstų, yra ne daugiau kaip asilas, našta.
Dvidešimt keturias valandas per parą jis ištveria siaubingas kančias, kaip jautis, prirakintas prie aliejaus spaudyklos. ||1||
Atsisakę pasaulio gyvenimo ir prisirišę prie kito, jie verkia ir verkia įvairiais būdais.
Suspaudęs delnus, Nanakas maldauja šios dovanos; Viešpatie, prašau, laikyk mane pririštą aplink Tavo kaklą. ||2||5||13||
Kaydaaraa, penktasis Mehlas:
Paimu Šventųjų pėdų dulkes ir tepu veidą.
Girdėdamas apie Nenykstantį, Amžinai Tobulą Viešpatį, skausmas manęs nekankina, net ir šiame Tamsiajame Kali Jugos amžiuje. ||Pauzė||
Per Guru Žodį visi reikalai išsprendžiami, o protas nesimėto čia ir ten.
Kas mato, kad vienas Dievas yra persmelktas visose būtybėse, tas nedega sugedimo ugnyje. ||1||
Viešpats sugriebia savo vergą už rankos, ir jo šviesa susilieja į Šviesą.
Nanakas, našlaitis, atėjo ieškoti Dievo pėdų šventovės; Viešpatie, jis vaikšto su Tavimi. ||2||6||14||
Kaydaaraa, penktasis Mehlas: