Gražūs tie, kurių mintys alsuoja Naamu; jie saugo Naamą savo širdyse. ||3||
Tikrasis Guru atskleidė man Viešpaties namus ir Jo rūmus bei Jo buvimo dvarą. Aš džiaugsmingai mėgaujuosi Jo meile.
Kad ir ką Jis pasakytų, aš priimu kaip gerą; Nanakas gieda Naamą. ||4||6||16||
Bhairao, trečiasis Mehlas:
Proto troškimai įsisavinami galvoje, kontempliuojant Guru Šabado žodį.
Supratimas gaunamas iš Tobulojo Guru, ir tada mirtingasis nemiršta vėl ir vėl. ||1||
Mano protas imasi Viešpaties Vardo paramos.
Guru malonės dėka aš gavau aukščiausią statusą; Viešpats yra visų troškimų Išpildytojas. ||1||Pauzė||
Vienas Viešpats persmelkia ir persmelkia visus; be Guru šis supratimas neįgyjamas.
Mano Viešpats Dievas man buvo apreikštas, ir aš tapau Gurmukh. Dieną ir naktį giedu šlovingą Viešpaties šlovę. ||2||
Vienas Viešpats yra ramybės davėjas; ramybės nerasi niekur kitur.
Tie, kurie netarnauja davėjui, tikrajam Guru, galiausiai pasitraukia apgailestaudami. ||3||
Tarnaudamas Tikrajam Guru įgyjama ilgalaikė ramybė, o mirtingasis daugiau nebekankina skausmo.
Nanakas buvo palaimintas atsidavusiu Viešpaties garbinimu; jo šviesa susiliejo su Šviesa. ||4||7||17||
Bhairao, trečiasis Mehlas:
Be Guru pasaulis yra beprotiškas; sumišęs ir apgaudinėjamas, jis mušamas ir kenčia.
Ji miršta ir vėl miršta, ir atgimsta, visada kenčianti skausmą, bet nežino apie Viešpaties vartus. ||1||
mano protas, visada būk Tikrojo Guru Šventovės Apsaugoje.
Tuos žmones, kurių širdims Viešpaties Vardas atrodo mielas, Guru Šabado Žodis neša per baisų pasaulio vandenyną. ||1||Pauzė||
Mirtingasis dėvi įvairius religinius drabužius, bet jo sąmonė netvirta; giliai viduje jis kupinas seksualinio potraukio, pykčio ir egoizmo.
Giliai viduje yra didelis troškulys ir didžiulis alkis; jis klaidžioja nuo durų prie durų. ||2||
Tie, kurie miršta pagal Guru Šabado žodį, atgimsta; jie randa išsivadavimo duris.
Su nuolatine taika ir ramybe giliai viduje jie įtvirtina Viešpatį savo širdyse. ||3||
Kaip Jam patinka, Jis įkvepia mus veikti. Nieko kito negalima padaryti.
O Nanak, Gurmukas apmąsto Šabado žodį ir yra palaimintas šlovinga Viešpaties vardo didybe. ||4||8||18||
Bhairao, trečiasis Mehlas:
Pasiklydęs egoizme, Majai ir prisirišimui, mirtingasis uždirba skausmą ir valgo skausmą.
Didelė liga, pasiutusi godumo liga, yra giliai jo viduje; jis beatodairiškai klaidžioja aplinkui. ||1||
Savavalės manmucho gyvenimas šiame pasaulyje yra prakeiktas.
Jis neprisimena Viešpaties Vardo net sapnuose. Jis niekada nėra įsimylėjęs Viešpaties Vardo. ||1||Pauzė||
Jis elgiasi kaip žvėris ir nieko nesupranta. Praktikuodamas melą, jis tampa netikru.
Tačiau kai mirtingasis susitinka su Tikruoju Guru, jo požiūris į pasaulį pasikeičia. Kokios retos yra tos nuolankios būtybės, kurios ieško ir randa Viešpaties. ||2||
Tas žmogus, kurio širdis amžinai alsuoja Viešpaties vardu Har, Har, įgyja Viešpatį – dorybės lobį.
Guru malone jis suranda Tobuląjį Viešpatį; išnaikintas egoistinis jo proto išdidumas. ||3||
Pats Kūrėjas veikia ir verčia visus veikti. Jis pats mus pastato ant kelio.