Aš esu Tavo vergų vergas, mano mylimasis.
Tiesos ir gėrio ieškotojai kontempliuoja Tave.
Kas tiki Vardu, tas laimi; Jis pats įdiegia Tiesą viduje. ||10||
Tikrasis Tikrasis turi Tiesa yra Jo glėbyje.
Tikrasis Viešpats yra patenkintas tais, kurie myli Šabadą.
Naudodamas savo galią, Viešpats įtvirtino Tiesą trijuose pasauliuose; su Tiesa Jam malonu. ||11||
Visi Jį vadina didžiausiu iš didžiųjų.
Be Guru niekas Jo nesupranta.
Tikrasis Viešpats yra patenkintas tais, kurie susilieja Tiesoje; jie vėl neišskiriami ir nepakenčia. ||12||
Atskirti nuo Pirmojo Viešpaties, jie garsiai verkia ir dejuoja.
Jie miršta ir miršta, kad atgimtų, kai pasibaigs jų laikas.
Jis šlovinga didybe laimina tuos, kuriems atleidžia; susijungę su Juo, jie nesigaili ir nesigaili. ||13 |
Jis pats yra Kūrėjas, o Jis pats yra Mėgėjas.
Jis pats yra patenkintas, o Jis pats yra išlaisvintas.
Pats išsivadavimo Viešpats suteikia išlaisvinimą; Jis išnaikina savininkiškumą ir prisirišimą. ||14||
Tavo dovanas laikau nuostabiausiomis dovanomis.
Tu esi priežasčių Priežastis, Visagalis begalinis Viešpatie.
Kurdamas kūrybą, tu žiūri į tai, ką sukūrei; Jūs priverčiate visus daryti savo darbus. ||15||
Jie vieni gieda Tavo šlovingą šlovę, kuri tau patinka, tikrasis Viešpatie.
Jie išeina iš Tavęs ir vėl susilieja į Tave.
Nanakas siūlo šią tikrą maldą; susitikus su Tikruoju Viešpačiu, įgyjama ramybė. ||16||2||14||
Maaroo, pirmasis Mehlas:
Begalinius eonus buvo tik visiška tamsa.
Nebuvo nei žemės, nei dangaus; buvo tik begalinis Jo Hukamo Įsakymas.
Nebuvo nei dienos, nei nakties, nei mėnulio, nei saulės; Dievas sėdėjo pirminiame, giliame Samaadhi. ||1||
Nebuvo nei kūrybos šaltinių, nei kalbos galių, nei oro, nei vandens.
Nebuvo nei kūrimo, nei sunaikinimo, nei atėjimo, nei išėjimo.
Nebuvo nei žemynų, nei žemesnių regionų, nei septynių jūrų, nei upių, nei tekančio vandens. ||2||
Nebuvo nei dangaus, nei žemės, nei kitų požemio regionų.
Nebuvo nei rojaus, nei pragaro, nei mirties, nei laiko.
Nebuvo nei pragaro, nei dangaus, nei gimimo, nei mirties, nei atėjimo, nei išėjimo reinkarnacijoje. ||3||
Nebuvo Brahmos, Višnaus ar Šivos.
Nieko nebuvo matyti, išskyrus vieną Viešpatį.
Nebuvo nei moters, nei vyro, jokios socialinės klasės ar gimimo kastos; niekas nepatyrė skausmo ar malonumo. ||4||
Nebuvo celibato ar labdaros žmonių; miškuose niekas negyveno.
Nebuvo nei sidų, nei ieškotojų, niekas negyveno taikiai.
Nebuvo nei Jogų, nei klajojančių piligrimų, nei religinių rūbų; niekas nevadino savęs šeimininku. ||5||
Nebuvo nei giedojimo, nei meditacijos, nei savidisciplinos, nei pasninko, nei garbinimo.
Niekas nekalbėjo ir nekalbėjo dvilypumai.
Jis sukūrė save ir džiaugėsi; Jis vertina save. ||6||
Nebuvo nei apsivalymo, nei savęs nevaržymo, nei baziliko sėklų malos.
Nebuvo nei gopių, nei Krišnos, nei karvių, nei piemenų.
Nebuvo nei tantrų, nei mantrų, nei veidmainystės; niekas negrojo fleita. ||7||
Nebuvo nei karmos, nei dharmos, nei zvimbiančios majos musės.
Socialinė klasė ir gimimas nebuvo matyti jokiomis akimis.
Ant kaktos nebuvo prisirišimo kilpos, mirties; niekas nieko nemeditavo. ||8||
Nebuvo nei šmeižto, nei sėklos, nei sielos, nei gyvybės.
Nebuvo Gorakho ir Maachhindros.
Nebuvo nei dvasinės išminties, nei meditacijos, nei protėvių, nei kūrinijos, nei sąskaitų skaičiavimo. ||9||