Aš ragavau daug skonių ir vilkėjau daug chalatų,
bet be mano Vyro, Viešpatie, mano jaunystė be reikalo slysta; Aš esu atskirtas nuo Jo ir verkiu iš skausmo. ||5||
Aš išgirdau Tikrojo Viešpaties žinią, mąstydamas apie Guru.
Tiesa yra Tikrojo Viešpaties namai; Jo maloninga malone, aš Jį myliu. ||6||
Dvasinis mokytojas tepa akis Tiesos tepalu ir mato Dievą, Regėtoją.
Gurmukas pažįsta ir supranta; ego ir pasididžiavimas yra pažaboti. ||7||
Viešpatie, tu džiaugiesi tais, kurie panašūs į tave; tokių kaip aš yra daug daugiau.
O Nanak, Vyras neatsiskiria nuo tų, kurie yra persmelkti Tiesos. ||8||1||9||
Maaroo, pirmasis Mehlas:
Neliks nei seserų, nei uošvių, nei uošvių.
Tikras ryšys su Viešpačiu negali būti nutrauktas; Jį nustatė Viešpats, seserys sielos nuotakos. ||1||
Aš esu auka savo Guru; Aš amžinai esu auka Jam.
Taip toli klajodamas be Guru, pavargau; dabar Guru suvienijo mane sąjungoje su mano Vyru Viešpačiu. ||1||Pauzė||
Tetos, dėdės, seneliai ir svainės
- jie visi ateina ir išeina; jie negali likti. Jie panašūs į laivus įlipančius keleivius. ||2||
Visų rūšių dėdės, tetos ir pusseserės negali likti.
Karavanai pilni, o prie upės kranto kraunasi didžiulės jų minios. ||3||
O seserys-draugės, mano Vyras Viešpats nusidažė Tiesos spalva.
Ta, kuri su meile prisimena savo Tikrąjį Vyrą Viešpatį, nuo Jo nebeatskiria. ||4||
Visi metų laikai yra geri, kai sielos nuotaka įsimyli Tikrąjį Viešpatį.
Ta siela nuotaka, kuri pažįsta savo Vyrą Viešpatį, miega ramybėje dieną ir naktį. ||5||
Prie kelto keltininkas praneša: „O keliautojai, paskubėkite pereiti“.
Mačiau juos perplaukiančius ten, Tikrojo Guru laive. ||6||
Kai kurie įlipa, o kai kurie jau iškeliavo; kai kurie sveria savo kroviniais.
Tie, kurie elgiasi tiesoje, lieka su savo tikruoju Viešpačiu Dievu. ||7||
Aš nevadinamas geruoju ir nematau blogo.
O Nanak, tas, kuris užkariauja ir suvaldo savo ego, tampa panašus į Tikrąjį Viešpatį. ||8||2||10||
Maaroo, pirmasis Mehlas:
Aš netikiu, kad kas nors yra kvailas; Netikiu, kad kas nors yra protingas.
Amžinai persmelktas savo Viešpaties ir Mokytojo Meilės, giedu Jo Vardą dieną ir naktį. ||1||
O Baba, aš toks kvailas, bet esu auka Vardui.
Tu esi Kūrėjas, esi išmintingas ir viską matantis. Per Tavo Vardą mus neša. ||1||Pauzė||
Tas pats žmogus yra kvailas ir išmintingas; ta pati šviesa viduje turi du pavadinimus.
Kvailiausi iš kvailių yra tie, kurie netiki Vardu. ||2||
Per Guru vartus, Gurdwara, gaunamas Vardas. Be Tikrojo Guru jis nepriimamas.
Per Tikrosios Guru Valios Malonumą Vardas apsigyvena mintyse, o tada naktį ir dieną žmogus lieka su meile įsisavintas Viešpatyje. ||3||
Valdžia, malonumai, grožis, turtai ir jaunystė lošia savo gyvenimą.
Surištas Dievo įsakymo Hukam, kauliukai metami; jis yra tik figūrėlė šachmatų žaidime. ||4||
Pasaulis yra protingas ir išmintingas, bet jį suklaidina abejonės ir pamiršta Vardą; Panditas, religijotyrininkas, studijuoja Raštus, bet vis tiek yra kvailys.
Pamiršęs Vardą, jis apsistoja ties Vedomis; rašo jis, bet yra sutrikęs dėl savo nuodingos korupcijos. ||5||