Kabeer, žuvis yra sekliame vandenyje; žvejys užmetė tinklą.
Tu nepabėgsi iš šio mažo tvenkinio; pagalvokite apie grįžimą į vandenyną. ||49||
Kabeer, nepalik vandenyno, net jei jis labai sūrus.
Jei ieškosite nuo balos iki balos, niekas jūsų nevadins protingu. ||50||
Kabeer, tie, kurie neturi guru, yra nuplauti. Niekas jiems negali padėti.
Būkite nuolankus ir nuolankus; kad ir kas atsitiktų, tą daro Viešpats Kūrėjas. ||51||
Kabeer, net bhaktos šuo yra geras, o netikinčio ciniko motina yra bloga.
Šuo girdi Viešpaties vardo šlovinimą, o kitas užsiima nuodėme. ||52||
Kabeer, elniai silpni, o baseinas vešlus žalia augmenija.
Tūkstančiai medžiotojų vejasi sielą; kiek laiko gali pabėgti nuo mirties? ||53||
Kabeer, kai kurie įsikuria Gango krantuose ir geria gryną vandenį.
Be atsidavimo Viešpaties garbinimo jie neišsilaisvina. Kabeer tai skelbia. ||54||
Kabeer, mano protas tapo nepriekaištingas, kaip Gango vandenys.
Viešpats seka paskui mane, šaukdamas: "Kabeer! Kabeer!" ||55||
Kabra, tumerikas yra geltonos spalvos, o kalkės yra baltos.
Tu sutiksi Mylimą Viešpatį tik tada, kai išnyks abi spalvos. ||56||
Kabeer, tumeric prarado geltoną spalvą, neliko kalkių baltumo pėdsakų.
Aš esu auka šiai meilei, kuria atimama socialinė klasė ir statusas, spalva ir kilmė. ||57||
Kabeer, išsivadavimo durys labai siauros, mažesnės nei garstyčios grūdelio plotis.
Jūsų protas didesnis už dramblį; kaip praeis? ||58||
Kabeer, jei sutiksiu tokį Tikrą Guru, kuris gailestingai palaimina mane dovana,
tada man plačiai atsivers išsivadavimo durys ir aš nesunkiai praeisiu. ||59||
Kabeer, neturiu nei trobelės, nei namelio, nei namo, nei kaimo.
Tikiuosi, kad Viešpats nepaklaus, kas aš esu. Neturiu nei socialinio statuso, nei vardo. ||60||
Kabeer, aš trokštu mirti; leisk man mirti prie Viešpaties durų.
Tikiuosi, kad Viešpats nepaklaus: "Kas čia guli prie mano durų?" ||61||
Kabeer, aš nieko nepadariau; aš nieko nedarysiu; mano kūnas nieko negali padaryti.
Nežinau, ką padarė Viešpats, bet skambutis pasigirdo: „Kabeer, Kabeer“. ||62||
Kabeer, jei kas nors ištaria Viešpaties vardą net sapnuose,
Savo odą paversčiau batais jo kojoms. ||63||
Kabeer, mes esame molio marionetės, bet mes vadiname žmonijos vardą.
Mes čia svečiuojamės vos kelias dienas, bet užimame tiek daug vietos. ||64||
Kabeer, aš pasidariau chną ir susismulkinu į miltelius.
Bet Tu, mano Vyras Viešpatie, neklausei apie mane; Niekada nepritaikėte manęs prie savo kojų. ||65||
Kabeer, tos durys, pro kurias žmonės nenustoja ateiti ir eiti
Kaip aš galiu palikti tokias duris? ||66||
Kabeer, aš paskendau, bet dorybės bangos mane akimirksniu išgelbėjo.