Sako Nanak, klausykite, o šventieji: toks sikas su nuoširdžiu tikėjimu atsigręžia į Guru ir tampa sunmuku. ||21||
Tas, kuris nusigręžia nuo Guru ir tampa baymukh – be Tikrojo Guru jis neras išsivadavimo.
Jis taip pat niekur kitur neras išsivadavimo; eik ir paklausk išmintingųjų apie tai.
Jis klajos per daugybę įsikūnijimų; be Tikrojo Guru jis neras išsivadavimo.
Tačiau išsivadavimas pasiekiamas, kai prisirišame prie Tikrojo Guru kojų ir kartojame Šabado žodį.
Sako Nanak, apmąstyk tai ir pamatyk, kad be Tikrojo Guru nėra išsivadavimo. ||22||
Ateikite, mylimi tikrojo guru sikai, ir giedokite Tikrąjį Jo Banio žodį.
Dainuokite Guru Bani, aukščiausią žodžių žodį.
Tie, kurie yra palaiminti Viešpaties malonės žvilgsnio – jų širdys yra persmelktos šio Banio.
Gerkite šį Ambrosialinį nektarą ir pasilikite Viešpaties Meilėje amžinai; apmąstyk Viešpatį, pasaulio Palaikytoją.
Sako Nanak, dainuok šį tikrąjį bani amžinai. ||23||
Be tikrojo guru kitos dainos yra melagingos.
Dainos melagingos be Tikrojo Guru; visos kitos dainos melagingos.
Kalbėjai melagingi, o klausytojai melagingi; tie, kurie kalba ir deklamuoja, yra melas.
Jie gali nuolat giedoti „Har, Har“ savo liežuviais, bet nežino, ką sako.
Jų sąmonę vilioja Maja; jie tik mechaniškai deklamuoja.
Nanakas sako, kad be tikrojo guru kitos dainos yra melagingos. ||24||
Guru Šabado žodis yra brangakmenis, nusagstytas deimantais.
Prie šio brangakmenio prisirišęs protas susilieja su Šabadu.
Tas, kurio protas yra suderintas su Šabadu, įtvirtina meilę Tikrajam Viešpačiui.
Jis pats yra deimantas, o Jis pats yra brangakmenis; tas, kuris yra palaimintas, supranta jo vertę.
Nanakas sako, kad Shabad yra brangakmenis, nusagstytas deimantais. ||25||
Jis pats sukūrė Šivą ir Šakti, protą ir materiją; Kūrėjas paleidžia juos savo įsakymui.
Vykdydamas savo įsakymą, jis pats viską mato. Kaip retai būna tų, kurie, kaip Gurmukas, Jį pažįsta.
Jie nutraukia savo ryšius ir pasiekia išsivadavimą; jie įtvirtina Šabadą savo mintyse.
Tie, kuriuos pats Viešpats daro Gurmukh, su meile sutelkia savo sąmonę į Vienintelį Viešpatį.
Nanakas sako: Jis pats yra Kūrėjas; Jis pats atskleidžia savo komandos Hukamą. ||26||
Simritai ir šaastrai skiria gėrį ir blogį, bet nežino tikrosios tikrovės esmės.
Jie nežino tikrosios tikrovės esmės be Guru; jie nežino tikrosios tikrovės esmės.
Pasaulis miega trijuose režimuose ir abejonėse; jis praleidžia savo gyvenimo naktį miegodamas.
Tos nuolankios būtybės lieka budrios ir sąmoningos, kurių mintyse, Guru malone, gyvena Viešpats; jie gieda Guru Bani ambrozinį žodį.
Nanakas sako, kad tik jie įgyja tikrovės esmę, kurie naktį ir dieną su meile yra įsisavinti Viešpatyje; jie praleidžia savo gyvenimo naktį budrūs ir sąmoningi. ||27||
Jis maitino mus motinos įsčiose; kodėl pamiršti Jį iš proto?
Kam iš proto pamiršti tokį Didįjį davėją, kuris davė mums pragyvenimą įsčių ugnyje?
Niekas negali pakenkti tam, kurį Viešpats įkvepia priimti Jo Meilę.