Mano Viešpats Dievas yra savarankiškas ir nepriklausomas. Ką Jis turi valgyti, kad būtų patenkintas?
Kas eina harmonijoje su Tikrojo Guru Valia ir gieda šlovingą Viešpaties šlovę, tas Jam patinka.
Palaiminti, palaiminti jie, šiame Tamsiajame Kali Yugos amžiuje, O Nanak, kurie vaikšto harmonijoje su Tikrojo Guru Valia. ||12||
Tie, kurie netarnauja tikrajam Guru ir nesilaiko Šabado savo širdyse
prakeiktas jų gyvenimas. Kodėl jie išvis atėjo į pasaulį?
Jei žmogus seka Guru Mokymus ir mintyse laiko Dievo baimę, tada jis su meile prisiderina prie didingos Viešpaties esmės.
Pagal savo pirminį likimą jis gauna Vardą; O Nanak, jis nešamas skersai. ||13||
Pasaulis klaidžioja pasimetęs emociniame prisirišime prie Maja; nesuvokia, kad jos nuosavas namas yra grobiamas.
Savavalė manmukh yra aklas pasaulyje; jo protą vilioja seksualinis potraukis ir pyktis.
Dvasinės išminties kardu nužudyk penkis demonus. Būkite budrūs ir žinokite Guru mokymus.
Atskleidžiamas Naamo brangakmenis, apvalomi protas ir kūnas.
Tie, kuriems trūksta Naamo, klajoja pasiklydę, nukirstomis nosimis; be Vardo jie sėdi ir verkia.
O Nanakai, niekas negali ištrinti to, ką iš anksto numatė Viešpats Kūrėjas. ||14||
Gurmukai uždirba Viešpaties turtus, apmąstydami Guru Šabado žodį.
Jie gauna Naamo turtus; jų lobiai perpildyti.
Per Guru Bani žodį jie ištaria šlovingą Viešpaties šlovę, kurios pabaigos ir apribojimų neįmanoma rasti.
O Nanak, Kūrėjas yra visko Darytojas; Viešpats Kūrėjas viską mato. ||15||
Gurmukh viduje yra intuityvi ramybė ir nusiteikimas; jo protas pakyla į Dešimtąją Akaaso eterių plokštumą.
Ten niekas nėra mieguistas ir alkanas; jie gyvena Ambrosialinio Viešpaties Vardo ramybėje.
O Nanakai, skausmas ir malonumas niekam nekankina, kur šviečia Viešpaties Šviesa, Aukščiausioji Siela. ||16||
Visi atėjo, vilkėdami seksualinio potraukio ir pykčio drabužius.
Kai kurie gimsta, o kiti praeina. Jie ateina ir išeina pagal Viešpaties įsakymo Hukam.
Jų atėjimas ir išėjimas reinkarnacijoje nesibaigia; jie persmelkti meilės dvilypumui.
Surišti į nelaisvę, jie priversti klaidžioti ir nieko negali padaryti. ||17||
Tie, kuriems Viešpats aplieja savo gailestingumą, ateina ir susitinka su Tikruoju Guru.
Susitikę su Tikruoju Guru, jie nusigręžia nuo pasaulio; jie lieka negyvi, kol dar gyvi, su intuityvia ramybe ir nusiteikimu.
O Nanakai, bhaktai yra persmelkti Viešpaties; jie yra absorbuojami Viešpaties Vardo. ||18||
Savavalės manmucho intelektas yra nepastovus; viduje jis labai gudrus ir gudrus.
Kad ir ką jis padarė, ir visa, ką jis daro, yra nenaudinga. Net nė trupučio to nepriimtina.
Labdarą ir dosnumą, kurį jis apsimeta, vertins Teisusis Dharmos teisėjas.
Be Tikrojo Guru, Mirties Pasiuntinys nepalieka mirtingojo vieno; jį sužlugdo meilė dvilypumui.
Jaunystė nepastebimai praslysta, ateina senatvė, o paskui miršta.
Mirtingąjį pagauna meilė ir emocinis prisirišimas prie vaikų ir sutuoktinio, tačiau galiausiai nė vienas iš jų nebus jo pagalbininkas ir atrama.
Kas tarnauja Tikrajam Guru, randa ramybę; Vardas apsigyvena galvoje.
O Nanak, puikūs ir labai laimingi yra tie, kurie, kaip Gurmukh, yra pasinėrę į Naamą. ||19||
Savavališki manmuchai net negalvoja apie Vardą; be Vardo jie verkia iš skausmo.