Tie, kurie įkūnija sattva-baltos šviesos, raajas-raudonos aistros ir taamas-juodos tamsos energijas, gyvena Dievo baimėje kartu su daugybe sukurtų formų.
Ši apgailėtina apgavikė Maja gyvena Dievo baimėje; Teisusis Dharmos Teisėjas taip pat visiškai bijo Jo. ||3||
Visa Visatos platybė yra Dievo baimėje; tik Viešpats Kūrėjas yra be šios baimės.
Sako Nanakas, Dievas yra Jo bhaktų palydovas; Jo bhaktos gražiai atrodo Viešpaties kieme. ||4||1||
Maaroo, penktasis Mehlas:
Penkerių metų našlaitis Dhroo, medituodamas atminimui apie Viešpatį, tapo nejudantis ir nuolatinis.
Savo sūnaus labui Ajaamalis sušuko: „Viešpatie, Naaraayan“, kuris partrenkė ir nužudė Mirties pasiuntinį. ||1||
Mano Viešpats ir Mokytojas išgelbėjo daugybę, nesuskaičiuojamų būtybių.
Esu romus, menkai suprantu arba visai nesuprantu ir nevertas; Aš ieškau apsaugos prie Viešpaties durų. ||1||Pauzė||
Atstumtasis Baalmeekas buvo išgelbėtas, o vargšas medžiotojas taip pat buvo išgelbėtas.
Dramblys akimirksniu prisiminė Viešpatį savo mintyse ir buvo perneštas. ||2||
Jis išgelbėjo savo bhaktą Prahleadą ir nagais suplėšė Harnaakhašą.
Bidaras, vergės sūnus, buvo apvalytas, ir visos jo kartos buvo išpirktos. ||3||
Apie kokias savo nuodėmes turėčiau kalbėti? Esu apsvaigęs nuo netikro emocinio prisirišimo.
Nanakas įžengė į Viešpaties šventovę; prašau, ištiesk ranką ir priimk mane į savo glėbį. ||4||2||
Maaroo, penktasis Mehlas:
Dėl turtų aš tiek daug klaidžiojau; Skubėjau aplinkui, dėjau visokias pastangas.
Veiksmai, kuriuos padariau būdamas egoizmo ir išdidumo, buvo padaryti veltui. ||1||
Kitos dienos man nenaudingos;
Dieve, palaimink mane tomis dienomis, kuriomis galiu giedoti Viešpaties šlovę. ||1||Pauzė||
Žvelgiant į vaikus, sutuoktinį, namų ūkį ir turtą, į juos įsipainiojama.
Ragaudamas Majų vyną, žmogus apsvaigęs ir niekada negieda apie Viešpatį, Har, Har. ||2||
Tokiu būdu aš išnagrinėjau daugybę metodų, bet be šventųjų jo nerasta.
Tu esi Didysis davėjas, didysis ir visagalis Dievas; Aš atėjau prašyti dovanos iš Tavęs. ||3||
Atsisakęs bet kokio puikybės ir savęs svarbos, aš ieškojau Viešpaties vergo pėdų dulkių šventyklos.
Nanakas, susitikęs su Viešpačiu, sako: Aš tapau su Juo viena. Radau aukščiausią palaimą ir ramybę. ||4||3||
Maaroo, penktasis Mehlas:
Kurioje vietoje nustatytas Vardas? Kur slypi egoizmas?
Kokius sužalojimus patyrėte girdėdami svetimą įžeidimą? ||1||
Klausyk: kas tu esi ir iš kur atėjai?
Tu net nežinai, kiek ilgai čia pasiliksi; jūs neturite užuominos, kada išvyksite. ||1||Pauzė||
Vėjas ir vanduo turi kantrybę ir toleranciją; žemė turi užuojautą ir atleidimą, be jokios abejonės.
Penkių tatvų – penkių elementų – sąjunga sukūrė tave. Kuris iš jų yra blogis? ||2||
Pirminis Viešpats, Likimo Architektas, suformavo jūsų formą; Jis taip pat apkrovė jus egoizmu.
Jis vienas gimsta ir miršta; Jis vienas ateina ir išeina. ||3||
Nieko iš kūrinio spalvos ir formos neliks; visa platybė yra laikina.
Meldžiasi Nanakas, kai Jis baigia savo pjesę, tada lieka tik Vienas, Vienintelis Viešpats. ||4||4||