Gurmukas suvokia tikrąjį Šabado žodį.
Jis neturi šeimos ir neturi motinos.
Vienintelis Viešpats persmelkia ir įsiskverbia giliai į visų branduolį. Jis yra visų būtybių atrama. ||13||
Egotizmas, savininkiškumas ir meilė dvilypumui
nė vienas iš jų nebus su jumis; tokia yra iš anksto numatyta mūsų Viešpaties ir Mokytojo valia.
Per Tikrąjį Guru praktikuokite Tiesą, ir Tikrasis Viešpats pašalins jūsų skausmus. ||14||
Jei taip mane palaiminai, aš rasiu ilgalaikę ramybę.
Per Tikrąjį Šabado žodį aš gyvenu Tiesa.
Tikrasis Viešpats yra manyje, o mano protas ir kūnas tapo Tikri. Esu palaimintas perpildytu atsidavimo garbinimo lobiu. ||15||
Jis pats stebi ir duoda savo įsakymą.
Jis pats įkvepia mus paklusti Jo valiai.
O Nanak, tik tie, kurie yra suderinti su Naamu, yra atskirti; jų protai, kūnai ir liežuviai yra papuošti Naamu. ||16||7||
Maaroo, trečiasis Mehlas:
Jis pats susikūrė ir atsirado.
Vienas Viešpats persmelkia viską, lieka paslėptas.
Viešpats, pasaulio Gyvybė, rūpinasi viskuo. Kas pažįsta save, suvokia Dievą. ||1||
Tas, kuris sukūrė Brahmą, Višnu ir Šivą,
susieja kiekvieną būtybę su savo užduotimis.
Jis įsilieja į Save, kas patinka Jo Valiai. Gurmukas pažįsta vieną Viešpatį. ||2||
Pasaulis ateina ir išeina reinkarnacijoje.
Prisirišusi prie Maya, ji gyvena ties daugybe nuodėmių.
Tas, kuris suvokia Guru Šabado Žodį, amžinai šlovina amžinąjį, nekintamą Tikrąjį Viešpatį. ||3||
Kai kurie prisirišę prie šaknies – randa ramybę.
Tačiau tie, kurie prisirišę prie šakų, beprasmiškai švaisto savo gyvenimą.
Tos nuolankios būtybės, kurios gieda Ambrosialinio Viešpaties Vardą, gamina ambrozinius vaisius. ||4||
Aš neturiu dorybių; kokius žodžius turėčiau pasakyti?
Jūs viską matote ir pasveriate savo svarstyklėmis.
Savo valia Tu išsaugok mane, taip ir aš pasilieku. Gurmukas pažįsta vieną Viešpatį. ||5||
Pagal savo valią Tu susieji mane su mano tikrosiomis užduotimis.
Atsisakęs ydos, aš paniręs į dorybę.
Vienas Nekaltas Tikrasis Viešpats pasilieka dorybėje; per Guru Šabado Žodį Jis suvokiamas. ||6||
Kur bežiūriu, ten ir matau Jį.
Per Šabadą sunaikinamas dvilypumas ir piktavališkumas.
Vienas Viešpats Dievas yra panardintas į savo vienybę. Jis amžinai prisitaiko prie savo malonumo. ||7||
Kūno lotosas nyksta,
bet neišmanantis, savavališkas manmuchas nesupranta Šabado.
Guru malonės dėka jis tyrinėja savo kūną ir suranda Didįjį davėją, pasaulio gyvybę. ||8||
Viešpats išlaisvina kūno tvirtovę, kurią užgrobė nuodėmės,
kai brangusis Viešpats saugomas amžinai širdyje.
Jo troškimų vaisiai pasiekiami ir jis nudažytas nuolatine Viešpaties Meilės spalva. ||9||
Savavališkas manmukh kalba apie dvasinę išmintį, bet nesupranta.
Vėl ir vėl jis ateina į pasaulį, bet neranda poilsio vietos.
Gurmukas yra dvasiškai išmintingas ir amžinai šlovina Viešpatį. Per kiekvieną amžių Gurmukas pažįsta Vienintelį Viešpatį. ||10||
Visi poelgiai, kuriuos daro manmukh, sukelia skausmą – tik skausmą.
Šabado Žodis nėra jo viduje; kaip jis gali eiti į Viešpaties teismą?
Tikrasis Šabadas gyvena giliai Gurmukh prote; jis amžinai tarnauja Ramybės davėjui. ||11||