Tie, kurie tvirtai laikosi Tavo paramos, Dieve, yra laimingi Tavo Šventovėje.
Tačiau tos nuolankios būtybės, kurios pamiršta Pirminį Viešpatį, Likimo Architektą, priskiriamos prie apgailėtiniausių būtybių. ||2||
Tas, kuris tiki Guru ir yra meiliai prisirišęs prie Dievo, mėgaujasi aukščiausios ekstazės malonumais.
Tas, kuris pamiršta Dievą ir apleidžia Guru, patenka į patį baisiausią pragarą. ||3||
Kaip Viešpats ką nors įdarbina, taip jis užsiima, taip ir atlieka.
Nanakas pateko į Šventųjų prieglaudą; jo širdis pasinėrė į Viešpaties kojas. ||4||4||15||
Sorat'h, penktasis Mehlas:
Kaip karalius yra įsipainiojęs į karališkus reikalus, o egoistas – į savo egoizmą,
o gobšus vilioja godumas, taigi dvasiškai nušvitusi būtybė yra įtraukta į Viešpaties Meilę. ||1||
Taip ir dera Viešpaties tarnui.
Matydamas Viešpatį arti, jis tarnauja Tikrajam Guru ir yra patenkintas Viešpaties šlovinimo Kirtanu. ||Pauzė||
Narkomanas yra priklausomas nuo savo narkotikų, o šeimininkas yra įsimylėjęs savo žemę.
Kaip kūdikis prisirišęs prie pieno, taip šventasis myli Dievą. ||2||
Mokslininkas pasinėręs į mokslą, o akys džiaugiasi matydami.
Kaip liežuvis mėgaujasi skoniais, taip nuolankus Viešpaties tarnas gieda šlovingą Viešpaties šlovę. ||3||
Koks alkis, toks ir išsipildytojas; Jis yra visų širdžių Viešpats ir Valdovas.
Nanakas trokšta palaimintojo Viešpaties Daršano regėjimo; jis sutiko Dievą, Vidinį pažintį, širdžių Ieškotoją. ||4||5||16||
Sorat'h, penktasis Mehlas:
Mes nešvarūs, o Tu nepriekaištingas, Viešpatie Kūrėju; mes esame beverčiai, o Tu esi Didysis davėjas.
Mes kvailiai, o Jūs išmintingi ir viską žinantys. Jūs esate visų dalykų žinovas. ||1||
Viešpatie, štai kas esame mes, o štai kas esi Tu.
Mes esame nusidėjėliai, o Tu esi nuodėmių naikintojas. Tavo buveinė tokia graži, Viešpatie ir Mokytojau. ||Pauzė||
Tu visus modeliuoji ir, sukūręs juos, palaimina juos. Jūs suteikiate jiems sielą, kūną ir gyvybės kvapą.
Mes beverčiai – neturime jokios dorybės; Prašau, palaimink mus savo dovana, gailestingasis Viešpatie ir Mokytojau. ||2||
Jūs darote mums gera, bet mes nemanome, kad tai gera; Jūs esate malonus ir užjaučiantis, amžinai ir amžinai.
Tu esi ramybės davėjas, pirmapradis Viešpats, likimo architektas; prašau, išgelbėk mus, savo vaikus! ||3||
Tu esi lobis, amžinasis Viešpatie karaliau; visos būtybės ir tvariniai prašo Tavęs.
Sako Nanakas, tokia mūsų būklė; prašau, Viešpatie, išlaikyk mus Šventųjų Kelyje. ||4||6||17||
Sorat'h, penktasis Mehlas, antrasis namas:
Mūsų motinos įsčiose Tu palaiminai mus savo meditatyviu prisiminimu ir ten mus išsaugojai.
Per nesuskaičiuojamas ugnies vandenyno bangas, prašau, pernešk mus ir išgelbėk, Viešpatie, Viešpatie! ||1||
Viešpatie, Tu esi Mokytojas virš mano galvos.
Čia ir toliau Tu vienas esi mano atrama. ||Pauzė||
Jis žiūri į kūriniją kaip į aukso kalną, o į Kūrėją mato kaip į žolės ašmenis.
Tu esi Didysis davėjas, o mes visi esame tik elgetos; O Dieve, Tu dovanoji dovanas pagal savo valią. ||2||
Akimirksniu Tu esi vienas dalykas, o kitą akimirką Tu esi kitas. Nuostabūs tavo keliai!
Tu esi gražus, paslaptingas, gilus, nesuvokiamas, aukštas, neprieinamas ir begalinis. ||3||