Yra tik viena komanda, ir yra tik vienas aukščiausias karalius. Kiekviename amžiuje Jis kiekvieną susieja su jų užduotimis. ||1||
Ta nuolanki būtybė yra nepriekaištinga, kuri pažįsta save.
Pats Viešpats, ramybės davėjas, ateina ir jį pasitinka.
Jo liežuvis yra persmelktas Šabado ir jis gieda šlovingą Viešpaties šlovę; jis yra pagerbtas Tikrojo Viešpaties teisme. ||2||
Gurmukas palaimintas šlovinga Naamo didybe.
Savavališkas manmuchas, šmeižikas, praranda savo garbę.
Prisiderinusios prie Naamo, aukščiausios sielos gulbės lieka atskirtos; savęs namuose jie lieka panirę į gilų meditacinį transą. ||3||
Ta nuolanki būtybė, kuri miršta Šabade, yra tobula.
Drąsus, herojiškas Tikrasis Guru skanduoja ir tai skelbia.
Giliai kūne yra tikras Ambrosial Nektaro telkinys; protas jį geria su meiliu atsidavimu. ||4||
Panditas, religijotyrininkas, skaito ir moko kitus,
bet jis nesuvokia, kad dega jo paties namai.
Netarnaujant Tikrajam Guru, Naamas neįgyjamas. Galite skaityti, kol nesate išsekę, bet nerasite ramybės ir ramybės. ||5||
Kai kurie ištepa kūnus pelenais, klaidžioja religiniais persirengėliais.
Kas kada nors numalšino egoizmą be Šabado žodžio?
Naktį ir dieną jie dega ir toliau, dieną ir naktį; jie yra suklaidinti ir sumišę dėl savo abejonių ir religinių kostiumų. ||6||
Kai kurie savo namų ūkyje ir šeimoje visada lieka neprisirišę.
Jie miršta Šabade ir gyvena Viešpaties vardu.
Naktimis ir dienomis jie lieka amžinai prisiderinę prie Jo Meilės; jie sutelkia savo sąmonę į mylintį atsidavimą ir Dievo baimę. ||7||
Savavališkas manmuchas įsitraukia į šmeižtą ir yra sužlugdytas.
Jame loja godumo šuo.
Mirties pasiuntinys niekada jo nepalieka, o galiausiai išeina apgailestaudamas ir atgailaudamas. ||8||
Per tikrąjį Šabado žodį įgyjama tikroji garbė.
Be Vardo niekas nepasiekia išsivadavimo.
Be Tikrojo Guru niekas neranda Vardo. Toks yra Dievo sutvėrimas. ||9||
Kai kurie yra sidos ir ieškotojai bei puikūs kontempliatoriai.
Kai kurie lieka persmelkti Naamo, Beformio Viešpaties Vardo, dieną ir naktį.
Jis vienas supranta, kurį Viešpats sujungia su savimi; per mylintį atsidavimo garbinimą baimė išsklaidoma. ||10||
Kai kurie maudosi valomosiose voniose ir aukoja labdaros organizacijoms, bet nesupranta.
Kai kurie kovoja su savo protu, užkariauja ir suvaldo savo protą.
Kai kurie yra persmelkti meile Tikram Šabado Žodžiui; jie susilieja su Tikruoju Šabadu. ||11||
Jis pats kuria ir dovanoja šlovingą didybę.
Savo valios malonumu Jis dovanoja sąjungą.
Suteikdamas Savo malonę, Jis apsigyvena mintyse; toks yra mano Dievo įsakytas Įsakymas. ||12||
Tos nuolankios būtybės, kurios tarnauja Tikrajam Guru, yra tikros.
Klaidingi, savavališki manmuchai nežino, kaip tarnauti Guru.
Pats Kūrėjas kuria kūriniją ir jį prižiūri; jis visus pririša pagal Savo Valios Malonumą. ||13||
Kiekviename amžiuje Tikrasis Viešpats yra vienintelis davėjas.
Per tobulą likimą žmogus suvokia Guru Šabado Žodį.
Tie, kurie panirę į Šabadą, vėl neišsiskiria. Jo malone jie intuityviai panardinami į Viešpatį. ||14||
Veikdami egoistiškai, jie yra sutepti Majų nešvarumų.
Jie miršta ir vėl miršta, kad tik atgimtų meilėje dvilypumui.
Netarnaudamas Tikrajam Guru, niekas neatranda išsivadavimo. O protas, įsijunk į tai ir pamatyk. ||15||