Kur bežiūriu, visur matau Tave.
Per Tobulą Guru visa tai žinoma.
Aš amžinai medituoju apie Naamą; šis protas yra persmelktas Naamo. ||12||
Persmelktas Naamu, kūnas pašventinamas.
Be Naamo jie nuskęsta ir miršta be vandens.
Jie ateina ir išeina, bet nesupranta Naamo. Kai kurie, kaip Gurmukh, suvokia Šabado žodį. ||13||
Tobulas Tikrasis Guru perdavė šį supratimą.
Be Vardo niekas nepasiekia išsivadavimo.
Per Naamą, Viešpaties Vardą, žmogus yra palaimintas šlovinga didybe; jis lieka intuityviai prisiderinęs prie Viešpaties Meilės. ||14||
Kūnas-kaimas subyra ir griūva į dulkių krūvą.
Be Šabado reinkarnacijos ciklas nesibaigia.
Tas, kuris pažįsta Vienintelį Viešpatį, per Tikrąjį Guru šlovina Tikrąjį Viešpatį ir lieka paniręs į Tikrąjį Viešpatį. ||15||
Tikrasis Šabado Žodis apsigyvena mintyse,
Kai Viešpats dovanoja savo malonės žvilgsnį.
O Nanakai, tie, kurie yra suderinti su Naamu, Beformio Viešpaties Vardu, suvokia Tikrąjį Viešpatį Jo Tikrajame Dyne. ||16||8||
Maaroo, Solhay, trečiasis Mehlas:
O Kūrėjau, tu pats viską padarysi.
Visos būtybės ir tvariniai yra Tavo globoje.
Tu esi paslėptas ir vis dėlto persmelkiantis viską; per Guru Šabado Žodį tu suvoki. ||1||
Atsidavimas Viešpačiui yra perpildytas lobis.
Jis pats mus laimina kontempliatyvia Šabado meditacija.
Darai, ką nori; mano protas yra suderintas su Tikruoju Viešpačiu. ||2||
Tu pats esi neįkainojamas deimantas ir brangakmenis.
Savo gailestingumu tu sveri savo svarstyklėmis.
Visos būtybės ir tvariniai yra Tavo globoje. Tas, kuris yra palaimintas Tavo malonės, suvokia save. ||3||
Tas, kuris priima Tavo gailestingumą, o pirminis Viešpatie,
nemiršta ir neatgimsta; jis išlaisvinamas iš reinkarnacijos ciklo.
Jis gieda šlovingą Tikrojo Viešpaties šlovę dieną ir naktį ir per amžius pažįsta vieną Viešpatį. ||4||
Emocinis prisirišimas prie Mayos auga visame pasaulyje,
iš Brahmos, Višnaus ir visų pusdievių.
Tie, kurie patinka Tavo valiai, yra prisirišę prie Naamo; per dvasinę išmintį ir supratimą esi atpažįstamas. ||5||
Pasaulis yra pasinėręs į ydas ir dorybes.
Laimė ir vargas yra visiškai pakrauti skausmo.
Tas, kuris tampa Gurmukh, randa ramybę; toks Gurmukas atpažįsta Naamą. ||6||
Niekas negali ištrinti savo veiksmų įrašo.
Per Guru Šabado žodį žmogus randa išganymo duris.
Tas, kuris nugali savigarbą ir atpažįsta Viešpatį, gauna savo iš anksto numatytų atlygių vaisius. ||7||
Emociškai prisirišęs prie Maja, žmogaus sąmonė nėra prisirišusi prie Viešpaties.
Mylėdamas dvilypumą, jis vėliau patirs siaubingą agoniją pasaulyje.
Veidmainius, savavališkus manmuchus klaidina abejonės; paskutinę akimirką jie apgailestauja ir atgailauja. ||8||
Pagal Viešpaties valią jis gieda šlovingą Viešpaties šlovę.
Jis atsikrato visų nuodėmių ir visų kančių.
Viešpats yra nepriekaištingas, ir nepriekaištingas yra Jo Banio Žodis. Mano protas yra persmelktas Viešpaties. ||9||
Tas, kuris yra palaimintas Viešpaties malonės žvilgsniu, įgyja Viešpatį – dorybės lobį.
Egotizmas ir savininkiškumas baigiasi.
Vienas Viešpats yra vienintelis dorybių ir ydų, nuopelnų ir trūkumų davėjas; kaip retai tie, kurie kaip Gurmukas tai supranta. ||10||
Mano Dievas yra nepriekaištingas ir visiškai begalinis.
Dievas susijungia su savimi per Guru Šabado žodžio kontempliaciją.