Kaip ir istorija apie virvę, supainiotą su gyvate, dabar man paaiškinta paslaptis.
Kaip ir daugybė apyrankių, kurias klaidingai maniau, kad jos yra auksinės; dabar nesakau, ką sakiau tada. ||3||
Vienas Viešpats persmelkia daugybę formų; Jis mėgaujasi savimi visose širdyse.
Ravi Daas sako: Viešpats yra arčiau nei mūsų pačių rankos ir kojos. Kas bus, tas bus. ||4||1||
Jei mane sukaus emocinio prisirišimo kilpa, tai aš surišu Tave, Viešpatie, meilės saitais.
Eik į priekį ir pabandyk pabėgti, Viešpatie; Aš pabėgau Tave garbindamas ir garbindamas. ||1||
Viešpatie, Tu žinai mano meilę Tau.
Dabar, ką tu darysi? ||1||Pauzė||
Žuvis gaudoma, supjaustoma ir kepama įvairiais būdais.
Po truputį suvalgoma, bet vis tiek nepamiršta vandens. ||2||
Viešpats, mūsų Karalius, nėra tėvas niekam, išskyrus tuos, kurie Jį myli.
Emocinio prisirišimo šydas buvo užmestas ant viso pasaulio, bet Viešpaties bhaktos tai netrikdo. ||3||
Sako Ravi Daas, mano atsidavimas Vienam Viešpačiui didėja; dabar kam galiu tai pasakyti?
Tai, kas mane privertė Tave garbinti ir garbinti – aš vis dar kenčiu tą skausmą. ||4||2||
Šią brangią žmogaus gyvybę gavau kaip atlygį už savo praeities veiksmus, tačiau be išminties jis švaistomas veltui.
Pasakykite man, be atsidavimo Viešpaties garbinimo, kokia nauda iš dvarų ir sostų, kaip karaliaus Indros? ||1||
Jūs neapsvarstėte didingos Viešpaties, mūsų Karaliaus, Vardo esmės;
ši didinga esmė privers jus pamiršti visas kitas esmes. ||1||Pauzė||
Mes nežinome, ką turime žinoti, ir tapome bepročiais. Mes nesvarstome, ką turėtume apsvarstyti; mūsų dienos bėga.
Mūsų aistros stiprios, o skiriantis intelektas silpnas; neturime prieigos prie aukščiausio tikslo. ||2||
Mes sakome viena, o darome ką kita; įsipainioję į begalę Majų, nieko nesuprantame.
Sako Ravi Daas: Tavo vergas, Viešpatie, aš nusivylęs ir atsiskyręs; prašau, pasigailėk manęs savo pykčio ir pasigailėk mano sielos. ||3||3||
Jis yra ramybės vandenynas; stebuklingas gyvybės medis, norus pildantis brangakmenis ir Kaamadhayna, visus troškimus išpildanti karvė – visa tai yra Jo galioje.
Keturi dideli palaiminimai, aštuoniolika antgamtinių dvasinių sidų galių ir devyni lobiai yra Jo delne. ||1||
Jūs negiedate savo liežuviu Viešpaties Vardo, Har, Har, Har.
Atsisakykite savo dalyvavimo visais kitais žodžiais. ||1||Pauzė||
Įvairios Šaastros, Puranaos ir Brahmos Vedos yra sudarytos iš trisdešimt keturių raidžių.
Po gilių apmąstymų Vyaas kalbėjo apie aukščiausią tikslą; nėra nieko lygaus Viešpaties Vardui. ||2||
Labai pasisekė tiems, kurie yra įtraukiami į dangiškąją palaimą ir išlaisvinti iš savo susipynimų; jie meiliai prisirišę prie Viešpaties.
Sako Ravi Daas: įsitvirtink Viešpaties šviesą savo širdyje, ir tavo gimimo ir mirties baimė pabėgs nuo tavęs. ||3||4||
Jei Tu esi kalnas, Viešpatie, tai aš esu povas.
Jei tu esi mėnulis, tai aš esu jį įsimylėjusi kurapka. ||1||
Viešpatie, jei tu nesilaužysi su manimi, tai aš nesilaužysiu su Tavimi.
Nes jei aš atsiskirčiau su Tavimi, su kuo tada prisijungčiau? ||1||Pauzė||
Jei tu esi lempa, tai aš esu dagtis.
Jei tu esi šventa piligrimystės vieta, tai aš esu piligrimas. ||2||