Aš giedu ir medituoju garbindamas Viešpaties Vardą Har, Har, pagal gerą likimą, užrašytą ant mano kaktos.
Viešpats apipylė savo gailestingumu ant tarno Nanako, ir Viešpaties Vardas Har, Har jam atrodo toks mielas.
Viešpatie Dieve, apdovanok mane savo gailestingumu; Aš esu tik akmuo. Prašau, pernešk mane skersai ir lengvai pakelk mane per Šabado žodį. ||4||5||12||
Aasaa, ketvirtasis Mehlas:
Tas, kuris mintyse gieda Naamą, Viešpaties vardą, Har, Har – Viešpats jam patinka. Atsidavusiųjų mintyse yra didžiulis Viešpaties ilgesys.
Tos nuolankios būtybės, kurios lieka mirusios, kol dar gyvos, geria Ambrosialinį nektarą; per Guru mokymus jų protai apima meilę Viešpačiui.
Jų protas myli Viešpatį, Har, Har, o Guru yra jiems gailestingas. Jie yra Dživanas Mukta – išlaisvintas dar gyvas ir yra ramus.
Jų gimimas ir mirtis per Viešpaties Vardą yra puikūs, o jų širdyse ir mintyse pasilieka Viešpats Har, Har.
Viešpaties Vardas Har, Har pasilieka jų mintyse ir per Guru mokymus jie mėgaujasi Viešpačiu, Har, Har; jie atsipalaidavę geria didingą Viešpaties esmę.
Tas, kuris mintyse gieda Naamą, Viešpaties Vardą Har, Har – Viešpats jam patinka. Atsidavusiųjų mintyse yra toks didelis Viešpaties ilgesys. ||1||
Pasaulio žmonės nemėgsta mirties; jie stengiasi nuo to pasislėpti. Jie bijo, kad Mirties pasiuntinys gali juos sugauti ir nunešti.
Viduje ir išorėje Viešpats Dievas yra vienintelis ir vienintelis; ši siela negali būti nuo Jo paslėpta.
Kaip galima išlaikyti savo sielą, kai Viešpats nori ją turėti? Viskas priklauso Jam, ir Jis juos atims.
Savavališki manmuchai klaidžioja apgailėtinai dejuodami, bandydami visus vaistus ir priemones.
Dievas, Mokytojas, kuriam viskas priklauso, juos atims; Viešpaties tarnas yra atpirktas, gyvendamas pagal Šabado žodį.
Pasaulio žmonės nemėgsta mirties; jie stengiasi nuo to pasislėpti. Jie bijo, kad Mirties pasiuntinys gali juos sugauti ir nunešti. ||2||
Mirtis yra iš anksto nustatyta; Gurmukai atrodo gražiai, o nuolankios būtybės yra išgelbėtos, medituojančios apie Viešpatį, Har, Har.
Per Viešpatį jie gauna garbę, o per Viešpaties vardą – šlovingą didybę. Viešpaties teisme jie apsirengę garbingai.
Apsirengę garbe Viešpaties kieme, Viešpaties Vardo tobulumu, jie įgyja ramybę per Viešpaties vardą.
Gimimo ir mirties skausmai pašalinami ir susilieja su Viešpaties Vardu.
Viešpaties tarnai susitinka su Dievu ir susilieja į Vienybę. Viešpaties tarnas ir Dievas yra vienas ir tas pats.
Mirtis yra iš anksto nustatyta; Gurmukai atrodo gražiai, o nuolankios būtybės yra išgelbėtos, medituojančios apie Viešpatį, Har, Har. ||3||
Pasaulio žmonės gimsta, kad tik žūtų, žūtų, ir vėl žūtų. Tik prisirišęs prie Viešpaties kaip Gurmukh, žmogus tampa nuolatinis.
Guru implantuoja savo Mantrą širdyje, ir žmogus mėgaujasi didinga Viešpaties esme; į jo burną teka Viešpaties Ambrosialinis nektaras.
Įgavę Viešpaties Ambrosialinę Esenciją, mirusieji atgaivinami ir daugiau nebemiršta.
Per Viešpaties Vardą Har, Har įgyja nemirtingumo statusą ir susilieja su Viešpaties Vardu.
Naamas, Viešpaties Vardas, yra vienintelė tarno Nanako atrama ir inkaras; be Naamo nėra nieko kito.
Pasaulio žmonės gimsta, kad tik žūtų, žūtų, ir vėl žūtų. Tik prisirišęs prie Viešpaties kaip Gurmukh, žmogus tampa nuolatinis. ||4||6||13||