Jis pats pastatė savo dramą;
O Nanak, kito Kūrėjo nėra. ||1||
Kai buvo tik Dievas Mokytojas,
kas tada buvo vadinamas surištu ar išlaisvintu?
Kai buvo tik Viešpats, neaprėpiamas ir begalinis,
kas tada pateko į pragarą, o kas į dangų?
Kai Dievas buvo be atributų, absoliučioje pozicijoje,
tada kur buvo protas, o kur materija – kur buvo Šiva ir Šakti?
Kai Jis laikė savo šviesą prie savęs,
kas tada buvo bebaimis, o kas bijojo?
Jis pats yra savo pjesių atlikėjas;
Nanak, Viešpats Mokytojas yra Neaprėpiamas ir Begalinis. ||2||
Kai Nemirtingasis Viešpats ramiai sėdėjo,
kur tada gimimas, mirtis ir iširimas?
Kai buvo tik Dievas, Tobulas Kūrėjas,
kas tada bijojo mirties?
Kai buvo tik vienas Viešpats, nepasireiškęs ir nesuprantamas,
tai kam tada pareikalavo atsakomybės sąmonės ir pasąmonės įrašų raštininkai?
Kai buvo tik Nekaltasis, nesuvokiamas, nesuvokiamas Mokytojas,
kas tada buvo emancipuotas, o kas buvo laikomas nelaisvėje?
Jis pats savyje ir iš savęs yra pats nuostabiausias.
O Nanak, Jis pats sukūrė savo formą. ||3||
Kai buvo tik Nekaltoji Būtybė, būtybių Viešpats,
nešvarumų nebuvo, tai ką ten švariai išplauti?
Kai Nirvaanaa buvo tik grynas, beformis Viešpats,
kas tada buvo pagerbtas, o kas buvo negarbingas?
Kai buvo tik Visatos Valdovo Forma,
kas tada buvo suteptas sukčiavimo ir nuodėmės?
Kai Šviesos Įsikūnijimas buvo panardintas į Jo paties šviesą,
kas tada buvo alkanas, o kas buvo patenkintas?
Jis yra priežasčių Priežastis, Viešpats Kūrėjas.
O Nanak, Kūrėjas neapskaičiuojamas. ||4||
Kai Jo šlovė buvo Jame,
kas tada buvo mama, tėtis, draugas, vaikas ar brolis?
Kai visa jėga ir išmintis slypėjo Jame,
kur tada buvo Vedos ir šventraščiai, ir kas juos skaitė?
Kai Jis saugojo save, visa, savo širdžiai,
kas tada laikė ženklus gerais ar blogais?
Kai Jis pats buvo kilnus ir Jis pats buvo šalia,
kas tada vadinosi mokytoju, o kas mokiniu?
Esame nustebinti nuostabiu Viešpaties stebuklu.
O Nanak, Jis vienintelis žino savo būseną. ||5||
Kai Neapgaunamasis, Neįveikiamasis, Nenumaldomas buvo pasinerti į save,
tada kas buvo pakerėtas Maya?
Kai Jis atidavė pagarbą sau,
tada trys savybės nebuvo vyraujančios.
Kai buvo tik vienas, vienintelis ir vienintelis Viešpats Dievas,
kas tada nesijaudino, o kas jautė nerimą?
Kai Jis pats buvo savimi patenkintas,
kas tada kalbėjo ir kas klausėsi?
Jis yra didžiulis ir begalinis, aukščiausias iš aukščiausių.
O Nanak, Jis vienas gali pasiekti Save. ||6||
Kai Jis pats sukūrė regimąjį kūrinijos pasaulį,
jis padarė pasaulį pavaldų trims nuostatoms.
Tada imta kalbėti apie nuodėmę ir dorybę.