Nanak, žudydamas savo ego, jis patenkintas; meteoras šovė per dangų. ||1||
Gurmukai lieka budrūs ir sąmoningi; išnaikintas jų egoistinis išdidumas.
Naktis ir diena, jiems aušra; jie susilieja Tikrajame Viešpatyje.
Gurmukai susilieja Tikrajame Viešpatyje; jie malonūs Jo Protui. Gurmuchai yra nepažeisti, sveiki ir sveiki, pabudę ir pabudę.
Guru palaimina juos tikrojo vardo Ambrosialiniu nektaru; jie su meile prisiderina prie Viešpaties kojų.
Atskleidžiama Dieviškoji Šviesa, ir toje Šviesoje jie pasiekia suvokimą; savavališki manmuchai klaidžioja abejodami ir sumišę.
O Nanakai, kai išaušta aušra, jų protas patenkintas; jie praleidžia savo gyvenimą-naktį budrūs ir sąmoningi. ||2||
Pamiršus klaidas ir trūkumus, į namus patenka dorybė ir nuopelnai.
Vienas Viešpats skverbiasi visur; kito visai nėra.
Jis yra visa persmelkiantis; kito nėra. Protas ateina į tikėjimą, iš proto.
Tas, kuris sukūrė vandenį, žemę, tris pasaulius, kiekvieną širdį – tą Dievą pažįsta gurmukas.
Begalinis, visagalis Viešpats yra Kūrėjas, priežasčių priežastis; ištrindami trifazę Mają, susiliejame Jame.
O Nanakai, nuopelnai išsprendžiami nuopelnais; tokie yra Guru mokymai. ||3||
Mano atėjimas ir išėjimas reinkarnacijoje baigėsi; dingo abejonės ir dvejonės.
Nugalėdamas savo ego, sutikau Tikrąjį Viešpatį ir dabar vilkiu Tiesos rūbą.
Guru išlaisvino mane nuo egoizmo; mano liūdesys ir kančios išsklaidytos.
Mano galybė susilieja į Šviesą; Aš suvokiu ir suprantu save.
Šiame mano tėvų namų pasaulyje esu patenkintas Šabadu; savo uošvių namuose, anapusiame pasaulyje, būsiu malonus savo vyrui, Viešpačiui.
O Nanak, Tikrasis Guru suvienijo mane į Savo Sąjungą; mano priklausomybė nuo žmonių baigėsi. ||4||3||
Tukhaari, pirmasis Mehlas:
Abejonių suklaidinta, suklaidinta ir sutrikusi sielos nuotaka vėliau apgailestauja ir atgailauja.
Atsisakiusi savo vyro, Viešpaties, ji miega ir neįvertina Jo vertės.
Palikdama savo vyrą, lordą, ji miega ir yra apiplėšta dėl savo klaidų ir trūkumų. Šiai nuotakai naktis tokia skausminga.
Seksualinis potraukis, pyktis ir egoizmas ją sunaikina. Ji dega egoizmu.
Kai siela gulbė išskrenda, Viešpaties įsakymu, jos dulkės susimaišo su dulkėmis.
O Nanak, neturėdama tikrojo vardo, ji yra sutrikusi ir apgaudinėjama, todėl gailisi ir atgailauja. ||1||
Prašau, išklausyk, mano mylimas vyras, Viešpatie, mano vienintelės maldos.
Tu gyveni savęs namuose giliai viduje, o aš riedau kaip dulkių kamuolys.
Be mano Vyro Viešpaties, niekas manęs nemėgsta; ka dabar galiu pasakyti ar daryti?
Ambrosial Naam, Viešpaties Vardas, yra saldžiausias nektarų nektaras. Per Guru Šabado žodį, savo liežuviu, geriu šį nektarą.
Be Vardo niekas neturi draugo ar kompaniono; milijonai ateina ir išeina reinkarnacijoje.
Nanak: pelnas uždirbamas ir siela grįžta namo. Tiesa, tiesa yra Tavo Mokymai. ||2||
Drauge, taip toli nukeliavai nuo Tėvynės; Siunčiu Tau savo meilės žinią.
Branginu ir prisimenu tą Draugą; šios sielos nuotakos akys prisipildo ašarų.
Sielos nuotakos akys prisipildo ašarų; Aš gyvenu ties Tavo šlovingomis dorybėmis. Kaip galiu sutikti savo mylimą Viešpatį Dievą?
Aš nežinau klastingo kelio, kelio pas Tave. Kaip galiu rasti Tave ir pereiti, o mano Vyras, Viešpatie?
Per Šabadą, Tikrojo Guru Žodį, atskirta siela-nuotaka susitinka su Viešpačiu; Aš pastatau savo kūną ir protą prieš Tave.
O Nanak, ambrosialinis medis neša pačius skaniausius vaisius; susitikęs su savo Mylimuoju paragauju saldžios esencijos. ||3||
Viešpats pašaukė jus į savo buvimo dvarą – nedelskite!