Aš tarnauju Tam, kuris man davė Naamą; Aš esu auka Jam.
Kas stato, tas ir griauna; nėra nieko kito, tik Jis.
Guru malonės dėka aš Jį kontempliuoju, tada mano kūnas nekenčia skausmo. ||31||
Niekas nėra mano – kieno chalatą turėčiau suimti ir laikyti? Niekas niekada nebuvo ir niekas niekada nebus mano.
Ateina ir išeina, žmogus yra sužlugdytas, kamuojamas dvejopo mąstymo ligos.
Tos būtybės, kurioms trūksta Naamo, Viešpaties Vardo, griūva kaip druskos stulpai.
Be Vardo, kaip jie gali rasti paleidimą? Galų gale jie patenka į pragarą.
Vartodami ribotą skaičių žodžių, apibūdiname neribotą tikrąjį Viešpatį.
Nežinantiems trūksta supratimo. Be Guru nėra dvasinės išminties.
Atskirta siela – tarsi nutrūkusi gitaros styga, kuri nevibruoja savo skambesiu.
Dievas sujungia atskirtas sielas su savimi, pažadindamas jų likimą. ||32||
Kūnas yra medis, o protas yra paukštis; paukščiai medyje yra penki pojūčiai.
Jie įsigilina į tikrovės esmę ir susilieja su Vienu Viešpačiu. Jie niekada nėra įstrigę.
Bet kiti, pamatę maistą, paskubomis išskrenda.
Jų plunksnos nukerpamos ir sugaunamos kilpoje; dėl savo klaidų jie patenka į nelaimę.
Kaip kas nors gali rasti paleidimą be Tikrojo Viešpaties? Viešpaties šlovingų šlovių brangakmenis ateina iš gerų veiksmų karmos.
Kai Jis pats juos paleidžia, tik tada jie paleidžiami. Jis pats yra didysis meistras.
Guru malone jie paleidžiami, kai Jis pats suteikia Savo malonę.
Šlovinga didybė yra Jo rankose. Jis laimina tuos, kurie Jam patinka. ||33||
Siela dreba ir dreba, kai netenka švartavimosi ir atramos.
Tik tikrojo Viešpaties parama neša garbę ir šlovę. Jo dėka žmogaus darbai niekada nenueina veltui.
Viešpats yra amžinas ir amžinai tvirtas; Guru yra stabilus, o kontempliacija apie Tikrąjį Viešpatį yra stabili.
O Viešpatie ir angelų, vyrų ir jogos meistrų Valdove, Tu esi nepalaikomų atrama.
Visose vietose ir erdvėse Tu esi davėjas, didysis davėjas.
Kur bežiūriu, ten matau Tave, Viešpatie; Jūs neturite pabaigos ar apribojimų.
Jūs persmelkiate ir persmelkiate vietas ir tarpus; apmąstydamas Guru Šabado žodį, tu esi rastas.
Dovanojate net tada, kai jų neprašote; Tu esi puikus, neprieinamas ir begalinis. ||34||
Gailestingasis Viešpatie, Tu esi gailestingumo įsikūnijimas; kurdamas Kūriniją, tu matai jį.
Prašau, Dieve, apipilk mane savo gailestingumu ir sujunk mane su savimi. Akimirksniu tu sunaikini ir atstatai.
Tu esi išmintingas ir viską matantis; Jūs esate didžiausias davėjas iš visų davėjų.
Jis yra skurdo naikintojas ir skausmo naikintojas; Gurmukas suvokia dvasinę išmintį ir meditaciją. ||35||
Praradęs turtus, jis verkia iš sielvarto; kvailio sąmonė paskendusi turtuose.
Kaip retai būna tų, kurie renka Tiesos turtus ir myli Nekaltąjį Naamą, Viešpaties Vardą.
Jei praradę savo turtus galite pasinerti į Vieno Viešpaties Meilę, tada tiesiog paleiskite ją.
Skirkite savo protą ir atiduokite galvą; ieškokite tik Viešpaties Kūrėjo paramos.
Pasauliniai reikalai ir klajonės nutrūksta, kai protas prisipildo Šabado palaimos.
Net priešai tampa draugais, susitikdami su Guru, Visatos Valdovu.
Klaidžiodami iš miško į mišką, ieškodami, pamatysite, kad tie dalykai yra jūsų širdies namuose.
Suvienyti Tikrojo Guru, jūs išliksite vieningi, o gimimo ir mirties skausmai bus baigti. ||36||
Per įvairius ritualus žmogus neranda paleidimo. Be dorybės žmogus siunčiamas į Mirties miestą.
Vienas neturės šio ar kito pasaulio; Darydamas nuodėmingas klaidas, žmogus galiausiai gailisi ir atgailauja.