Be Tikrojo Guru niekas neranda Viešpaties; kiekvienas gali pabandyti ir pamatyti.
Viešpaties malone surandamas Tikrasis Guru ir tada Viešpats sutinkamas intuityviai lengvai.
Savivalią manmuką klaidina abejonės; be gero likimo Viešpaties turtai neįgyjami. ||5||
Trys nusiteikimai visiškai blaško dėmesį; žmonės juos skaito, studijuoja ir apmąsto.
Tie žmonės niekada neišsivaduoja; jie neranda Išganymo Durų.
Be Tikrojo Guru jie niekada nepaleidžiami iš vergijos; jie nepriima meilės Naamui, Viešpaties Vardui. ||6||
Panditai, religijotyrininkai ir tylūs išminčiai, skaitantys ir studijuojantys Vedas, pavargo.
Jie net negalvoja apie Viešpaties Vardą; jie negyvena savo vidinės būties namuose.
Mirties pasiuntinys sklando virš jų galvų; juos sugadina klasta savyje. ||7||
Visi ilgisi Viešpaties Vardo; be gero likimo jis nepasiekiamas.
Kai Viešpats suteikia malonės žvilgsnį, mirtingasis susitinka su Tikruoju Guru ir Viešpaties Vardas apsigyvena mintyse.
O Nanak, per Vardą kyla garbė, o mirtingasis lieka panardintas į Viešpatį. ||8||2||
Malaar, Third Mehl, Ashtpadheeyaa, Antrieji namai:
Vienas Visuotinis Dievas Kūrėjas. Tikrojo guru malone:
Kai Viešpats parodo Savo Gailestingumą, Jis liepia mirtingajam dirbti Guru.
Jo skausmai nuimami, ir Viešpaties Vardas apsigyvena viduje.
Tikrasis išsivadavimas ateina sutelkus savo sąmonę į Tikrąjį Viešpatį.
Klausykite Shabad ir Guru Bani žodžio. ||1||
Mano protas, tarnauk Viešpačiui, Har, Har, tikras lobis.
Guru malone įgyjami Viešpaties turtai. Dieną ir naktį sutelkite savo meditaciją į Viešpatį. ||1||Pauzė||
Sielos nuotaka, kuri puošiasi be savo vyro, Viešpaties,
yra netinkamo būdo ir niekšiškas, iššvaistytas į griuvėsius.
Tai nenaudingas savavaliaujančio manmucho gyvenimo būdas.
Pamiršęs Naamą, Viešpaties Vardą, jis atlieka visokius tuščius ritualus. ||2||
Nuotaka, kuri yra Gurmukh, yra gražiai papuošta.
Per Šabado žodį ji savo širdyje įtvirtina savo Vyrą Viešpatį.
Ji suvokia Vienintelį Viešpatį ir suvaldo savo ego.
Ta sielos nuotaka dora ir kilni. ||3||
Be Guru, davėjo, niekas neranda Viešpaties.
Godus savavalis manmukh traukia ir pasinėręs į dvilypumą.
Tik keli dvasiniai mokytojai tai supranta,
kad nesusitikus su Guru išsivadavimas nepasiekiamas. ||4||
Kiekvienas pasakoja kitų pasakojamas istorijas.
Nepavaldus proto, atsidavimo garbinimas neįvyksta.
Kai intelektas pasiekia dvasinę išmintį, širdis-lotosas pražysta.
Naamas, Viešpaties Vardas, apsigyvena toje širdyje. ||5||
Esant egoizmui, kiekvienas gali apsimesti, kad su atsidavimu garbina Dievą.
Bet tai nesuminkština proto ir neduoda ramybės.
Kalbėdamas ir pamokslaudamas mirtingasis tik demonstruoja savo pasipūtimą.
Jo atsidavimo garbinimas yra nenaudingas, o jo gyvenimas yra visiškas švaistymas. ||6||
Tik jie yra bhaktai, kurie yra malonūs Tikrojo Guru Protui.
Naktį ir dieną jie yra su meile prisiderinę prie Vardo.
Jie mato Naamą, Viešpaties Vardą, nuolat esantį, arti.