Kabit Savaiye Bhai Gurdas Ji

Puslapis - 239


ਜੈਸੇ ਤਉ ਕੁਚੀਲ ਪਵਿਤ੍ਰਤਾ ਅਤੀਤ ਮਾਖੀ ਰਾਖੀ ਨ ਰਹਿਤ ਜਾਇ ਬੈਠੇ ਇਛਾਚਾਰੀ ਹੈ ।
jaise tau kucheel pavitrataa ateet maakhee raakhee na rahit jaae baitthe ichhaachaaree hai |

Kaip purvina ir sutepta musė sėdi šen bei ten pagal savo valią ir nesustoja, net kai nuolat verčiama išskristi, taip į šventąjį susirinkimą ateina nuodegų pilni ir piktadariai ir primeta savo valią kitiems;

ਪੁਨਿ ਜਉ ਅਹਾਰ ਸਨਬੰਧ ਪਰਵੇਸੁ ਕਰੈ ਜਰੈ ਨ ਅਜਰ ਉਕਲੇਦੁ ਖੇਦੁ ਭਾਰੀ ਹੈ ।
pun jau ahaar sanabandh paraves karai jarai na ajar ukaled khed bhaaree hai |

Ir jei ta pati musė kartu su maistu patenka į mūsų skrandį, nes ji yra nevirškinama, verčia mus vemti, sukeldama daug kančių. Kaip ir musė, pašaliniai asmenys sukelia daug trikdžių šventoje kompanijoje.

ਬਧਿਕ ਬਿਧਾਨ ਜਿਉ ਉਦਿਆਨ ਮੈ ਟਾਟੀ ਦਿਖਾਇ ਕਰੈ ਜੀਵ ਘਾਤ ਅਪਰਾਧ ਅਧਿਕਾਰੀ ਹੈ ।
badhik bidhaan jiau udiaan mai ttaattee dikhaae karai jeev ghaat aparaadh adhikaaree hai |

Lygiai taip pat, kaip medžiotojas sumedžiodamas laukinius žvėris naudoja netikrą įrankį, jis turi teisę gauti bausmę už savo nuodėmes. Taip būtų nubaustas apgaulingas žmogus, kuris nuolat apgaudinėja patiklius žmones, apsivilkęs šventojo ar mylinčio bhakto rūbą.

ਹਿਰਦੈ ਬਿਲਾਉ ਅਰੁ ਨੈਨ ਬਗ ਧਿਆਨੀ ਪ੍ਰਾਨੀ ਕਪਟ ਸਨੇਹੀ ਦੇਹੀ ਅੰਤ ਹੁਇ ਦੁਖਾਰੀ ਹੈ ।੨੩੯।
hiradai bilaau ar nain bag dhiaanee praanee kapatt sanehee dehee ant hue dukhaaree hai |239|

Panašiai tas, kurio širdis (kaip katinas) nuolat apimta gobšumo, kuris kaip garnys turi piktų ketinimų ir netikrą meilę akyse, tampa mirties angelų grobiu ir patiria neapsakomas kančias. (239)