Kaip laivas plaukia jūroje, bet niekas negali žinoti jo likimo, kol jis nepasieks kranto anapus.
Lygiai taip pat, kaip ūkininkas su džiaugsmu ir malonumu aria lauką, sėja sėklą, bet savo laimę švenčia tik tada, kai nuskintus javus parveža namo.
Lygiai taip pat, kaip žmona priartėja prie savo vyro, norėdama jam įtikti, tačiau savo meilę laiko sėkminga tik tada, kai susilaukia sūnaus ir jis ją myli.
Panašiai niekas neturėtų būti giriamas ar šmeižtas prieš laiką. Kas žino, kokia diena gali išaušti, kad visas jo darbas duos vaisių ar ne. (Gali žengti klaidingu keliu ir klajoti arba galiausiai bus priimtas Guru). (595)