Mano mylimas šeimininkas jausdavosi malonu, matydamas mano kaktą. Jį dievindamas, jis dėdavo įšventinimo ženklą ir prašydavo manęs pamatyti.
Mano mylimoji tada laikydavo švelnias rankas man ant kaktos ir meiliomis istorijomis mėgdavo mane – arogantišką.
Aš bėgdavau sakydamas „Ne“! Ne! o mane vijosi, jis mane labai meiliai apkabindavo kakta ant krūtinės.
Bet dabar dėl išsiskyrimo dejuoju ir verkiu ta pačia kakta, bet mano mylimas šeimininkas net nepasirodo mano sapnuose. (576)