Kaip kandis, aš neaukoju savęs dėl spinduliuojančio Tikrojo Guru žvilgsnio, taip pat nežinau metodo, kaip sutalpinti Tikrojo Guru žodžių muziką, kaip įprasta elniui.
Kaip kamanė, išprotėjusi dėl lotoso žiedo nektaro, praranda gyvybę, kai žiedas užsidaro, bet aš nepasiaukojau lotosui kaip savo Satguru pėdos ir nepažinojau atsiskyrimo nuo savo Satguru kančių kaip žuvis, kai išeina vanduo;
Žemesnių rūšių gyva būtybė neatsitraukia, miršta dėl savo meilės, paremtos tik viena dorybe. Bet aš su visa savo išmintimi neturiu jokių bruožų, kaip šios būtybės, aš neaukoju savęs savo Tikriesiems Guru tvariniams;
Satguru yra taikos ir ramybės vandenynas, bet aš esu kaip akmuo (kurį mažiausiai veikia bet koks Tikrojo Guru įsakymas), nepaisant to, kad gyvenu šalia Jo. Išgirdus nusidėjėlio, kaip pragaro pasiuntinio, vardą, man būtų gėda. (23)