Kad tapčiau viena su savo brangiu mylimuoju, aš, apgaulingas meilužis, neapsėstas jo meilės, neišmokau iš močiutės, kaip mirti atsiskyręs nuo jo, nei iš žuvies, kaip mirti atskiriant mylimąjį. .
Ir štai aš nesistengiu susilieti su savo Viešpačiu, išlaikydama Jo žydėjimą savo širdyje; ir vis dėlto su visu šitu nesusipratimu aš gyvas.
Aš nesupratau meilės intensyvumo ir mirties pasekmių, kaip yra kandys ir liepsnos ar žuvies ir vandens atveju, todėl ir kandys, ir žuvys mano gėdijasi; apgaulinga meilė.
Kadangi esu apgaulingas draugas, mano žmogaus gyvenimas yra prakeiktas, o roplių rūšys vertos dėkingumo už meilę savo mylimiesiems, tokiems kaip kandis ir žuvys. Dėl savo apgaulingos meilės aš net negausiu vietos pragare. (14)