Nuolat medituodamas apie Viešpaties vardą, guru sąmoningas žmogus atsiriboja nuo dvilypumo ir kastų diskriminacijos. Jis išsivaduoja iš penkių ydų (geismo, pykčio, godumo, ego ir prisirišimo) gniaužtų ir nesipainioja į pagrindimą.
Lygiai taip pat, kaip geležies gabalas, paliečiamas filosofiniu akmeniu, tampa auksu, taip bhaktas, susitikęs su Guru, tampa pamaldžiu ir švariu žmogumi.
Įveikęs devynių kūno durų teikiamus malonumus, jis savo sugebėjimus ilsisi dešimtose duryse, kur amžinai liejasi dieviškasis eliksyras, atitraukiantis jį nuo visų kitų malonumų.
Būkite tikri, kad Guru ir mokinio susitikimas priverčia mokinį suvokti Viešpatį ir iš esmės tampa panašus į Jį. Tada jo širdis lieka pasinėrusi į dangiškąją muziką. (32)