Guru ir sikhų sąjunga kupina malonumo ir laimės. To apibūdinti negalima. Įtemptai medituodamas ant Guru palaiminto Naamo ir mėgaudamasis meilės eliksyru, sikhas jaučiasi visiškai sotus.
Pamiršęs pasaulietinius pasididžiavimus žiniomis, įsitraukimu, išmintimi ir kitais pasiekimais, atkakliai praktikuodamas Simraną, sikhas praranda savo egzistencijos suvokimą ir susilieja į stulbinamą stulbinamą būseną.
Pasiekdamas aukštą dieviškąją būseną ir tapdamas vienu su Viešpačiu, kuris yra anapus pradžios ir net eonų, sikhas peržengia pradžią ir pabaigą. Jis tampa nesuvokiamas ir dėl savo vienybės su Juo jo mastas negali būti suvokiamas.
Ši Guru ir Sikh sąjunga neabejotinai padaro sikhą panašų į patį Dievą. Ši sąjunga verčia jį apsigyventi Jo vardu. Jis amžinai ištaria – Tu! tu! Viešpatie! Viešpatie! ir jis apšviečia Naamo švyturį. (86)