Priėmus Tikrojo Guru iniciacijos pamokslą, išorinis žmogaus matymas paverčiamas dievišku regėjimu. Tačiau pagrindinė išmintis daro žmogų aklą, nepaisant akių. Toks žmogus neturi žinių.
Po Tikrojo Guru pamokslo sandariai uždarytos sąmonės durys pravira, o žemos išminties ir valios žmogui tai neįvyksta.
Priimdamas Tikrojo Guru patarimą, žmogus nuolat mėgaujasi Dievo meilės eliksyru. Tačiau žema išmintis iš burnos sklinda nemalonus kvapas dėl pasakytų blogų ir blogų žodžių.
Tikrojo Guru išminties priėmimas sukuria tikrą meilę ir ramybę. Šioje būsenoje jo niekada nepaliečia laimė ar liūdesys. Tačiau žema išmintis išlieka nesantaikos, kivirčų ir kančios priežastimi. (176)