Lygiai taip pat, kaip aklai sulankstytas naftininko jautis vis eina aplink ištraukiklį ir mano, kad nukeliavo daug mylių, bet nuėmus akių raištį mato save stovintį toje pačioje vietoje.
Lygiai taip pat, kaip aklas žmogus nerūpestingai suka virvę, kai tuo pat metu ją ėda veršelis. Bet kai jis užjaučia iki šiol atliktą darbą, atgailauja žinodamas, kad didžioji jo dalis buvo suvalgyta;
Kaip elnias vis bėga link miražo, bet vandens nebuvimas nenumalšina troškulio ir klaidžiodamas jis jaučia nerimą.
Panašiai, klajodamas po šalį ir už jos ribų, savo gyvenimą praleidau sapne. Man nepavyko pasiekti ten, kur turėjau eiti. (Man nepavyko susijungti su Dievu). (578)