Neragaudamas Naamo eliksyro, bejausmis liežuvis kalba daug nešvarumų. Atvirkščiai, atsidavęs nuolat kartodamas Jo vardą, bhaktas tampa malonaus liežuvio ir malonaus nusiteikimo.
Gerdamas eliksyrą primenantį Naamą, bhaktas išlieka jaudinantis. Jis pradeda žiūrėti į vidų ir nepriklauso nuo kito.
Atsidavęs keliautojas Naamo keliu išlieka pusiausvyros būsenoje ir lieka įsisavintas dangiškos dieviškų žodžių muzikos melodijos. Jokio kito garso ausyse negirdi.
Ir šioje palaimingoje būsenoje jis yra laisvas nuo kūno ir vis dar gyvas. Jis yra laisvas nuo visų žemiškų dalykų ir yra emancipuotas dar gyvendamas. Jis tampa pajėgus žinoti trijų pasaulių ir trijų laikotarpių įvykius. (65)