Tapęs tikru Satguru Ji tarnu, mėgstinčiu tikrojo guru šventų pėdų dulkių kvapą ir nuolatos apmąstydamas, sikhas persmelkia dvasinę ramybę.
Guru sąmoningo žmogaus niekada neveikia bauginančios pasaulinės troškimų ir vilčių bangos. Manoma, kad jis sunaikino visą dvilypumą ir priėmė Viešpaties prieglobstį.
Jis laikosi atokiai nuo blogybių, o ausis užmerkia nuo šmeižto ir pagyrimų. Visada pasinėręs į Naamą Simraną, jis savo mintyse įsisavina dangiškąjį Viešpaties tikėjimą.
Išlaisvintas guru sąmoningas sikas išmeta visą savo ego ir tampa begalinio Viešpaties, Pasaulio kūrėjo ir viso gyvybės šaltinio, atsidavusiu. (92)